Lapkričio 13 d., penktadienį, 19 val. žiūrovų laukia ir pokalbis su režisieriumi Jonu Trukanu, puikiai pažįstamu iš sukurtų trumpametražių siaubo ir siaubo komedijų filmų „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“ (2015) ir „Užgesus šviesoms“ (2019).
Pokalbio metu bus apžvelgiamas šių metų „Scanoramoje“ rodomas siaubo filmas „Raganos“, pristatomas siaubo kinas – po baime kine paprastai slepiamos bendražmogiškos ir jautrios temos. Pokalbio transliacija vyks „Scanoramos“ Facebook paskyroje (pokalbis anglų, lietuvių kalba).
„DAU.Nataša“ (Rež. Ilja Chržanovskij, Jekaterina Oertel)
Suvirškinti DAU lygiai taip pat nelengva, kaip suvokti jo mastą. Kelerius metus už privačias lėšas filmuotas projektas kažkuriuo metu iš autobiografinio filmo apie slapto SSRS mokslinio instituto vadovą virto realybės šou, kuriame dalyvavo ir neprofesionalūs aktoriai, ir žymūs menininkai. „DAU. Nataša“ pristato tik vieno iš jo gyventojų – valgyklos darbuotojos Natašos – portretą. Dienomis ji maitina institute dirbančius mokslininkus ir karininkus, o vakarais geria ir pykstasi su savo jauna padėjėja Olga. Kartą vakarėlio metu ji permiega su institute dirbančiu prancūzu fiziku ir patenka į saugumo rankas.
Milžiniškas I. Kržanovskio tarpdisciplininis DAU projektas aprėpia kiną ir antropologiją plačiąja prasme. „DAU. Natascha“ – tik vienas šio projekto filmų. Režisierius skverbiasi į psichikos gelmes ir provokuoja ekstremalius pojūčius, kad atskleistų totalitarinės priespaudos sugriautą žmogaus dvasios pasaulį. Radikalus, negailestingas žvilgsnis nepalieka vilties.
„Raganos“ (Rež. Lukas Feigelfeld)
Albrun – XV a. Alpėse gyvenanti moteris, po motinos mirties prieš 20 metų viena prižiūrinti savo ožkas. Vieną dieną ji supranta, kad po jos namą supančius miškus klaidžioja nežinoma būtybė, neduodanti jai ramybės. Nuolatinė nerimo būsena pradeda keisti ne tik jos pačios, bet ir šalia įsikūrusio kaimelio gyventojų elgesį, kol galiausiai įgyja tikrų tikriausio košmaro kontūrų. „Raganos“ – tai šimtmečius menančių pasakojimų ir legendų pagrindu sukurtas atmosferinis siaubo filmas, primenantis jau šiuolaikine klasika tapusį Roberto Eggerso debiutą.
„Fanės Laj gundymas“ (Rež. Thomas Clay)
Išskyrus sekmadienines išvykas į bažnyčią, Fenė Laj beveik nemato gyvenimo už savo atokaus namelio, kuriame gyvena su puritonišku vyru ir jos negerbiančiu mažamečiu sūnumi. Vieną dieną, grįžę iš mišių, jie savo namuose randa pasislėpusią porelę. Šie tikina, kad juos vejasi banditai. Netrukus paaiškėja, kad jie išpažįsta itin laisvamanišką filosofiją ir yra persekiojami teisėsaugos. Puritoniškas vesternas, keršto trileris, religinis veiksmo filmas – „Fanės Laj gundymas“ pretenduoja į kelis žanrinius apibūdinimus, bet visus juos peržengia.
„Pamiršk ir išvažiuok“ (Rež. Mariusz Wilczynski)
„Pamiršk ir išvažiuok“ – tai animuotas prisiminimų labirintas, kurį filmo režisierius užpildo savo biografiniais motyvais ir personažais iš kolektyvinės Rytų Europos atminties. Groteskiškas, asketiška technika perteiktas šio filmo pasaulis kartu baugina ir dvelkia nesuprantama šiluma: čia sutiksime ir pasipūtusių padavėjų, ir vienišų motinų, ir piktų karo veteranų, ir prie jūros traukiniu vykstančių moksleivių. Visa tai, kas sudaro ne tik filmo režisieriaus vaikystės aplinką, bet ir mūsų sociopolitinės dabarties pagrindą.
„Jallikattu“ (Rež. Lijo Jose Pellissery)
„Jallikattu“ – vienas intensyviausių pastarųjų metų filmų ir tikrai vienas unikaliausių, per pastaruosius metus sukurtų Indijoje. Jo premisa paprasta: Indijos miestelyje iš skerdyklos pabėga bulius, ir jo gaudyti susirenka visi vietos vyrai. Tačiau šis paprastumas apgaulingas. Ilgainiui adrenalinas ir juos pačius paverčia tikrais gyvuliais, o nakties tamsoje vėl prisimenami seniai pamiršti konfliktai.
