Galbūt todėl „Pjūklo ketera“ (Hacksaw Ridge) tapo vienu labiausiai mylimų metų filmų. Juostai puikiausiai sekėsi pritraukti žiūrovus, ji susirinko visas svarbiausias „Oskarų“ nominacijas, o 15min vykdytoje apklausoje net 46 procentai skaitytojų geriausiu metų filmu paskelbė būtent Melo Gibsono darbą.
Tikrasis pacifisto gyvenimas
Vaikystėje Desmondas T.Dossas buvo niekuo neypatingas berniukas, gyveno su smurtauti linkusiu tėvu. Jo paties teigimu, kartą tėvui padauginus alkoholio, namuose buvo ištraukti ginklai, ir jei ne motina, Desmondo tėtis būtų užmušęs jo dėdę.
Šis įvykis radikaliai pakeitė vaiką. Visą gyvenimą buvęs religingas, nuo tos dienos jis teigia supratęs tikrąją Dievo įsakymų svarbą ir prižadėjęs sau niekada nepakelti prieš kitą žmogų rankos.
Po dešimtmečio, Antrojo pasaulinio karo metais Desmondas nusprendė, kad etiška yra savanoriškai vykti į karą. Ir nepaisant to, jog savanoriai tuomet buvo labai skatinami, jis susidūrė su didžiule problema, beveik neleidusia jam atlikti pareigų – vien ginklo laikymas rankose prieštaravo jo įsitikinimams.
Tuo metu JAV armijoje tokie eilinių reikalavimai buvo nei matyti, nei girdėti, ir aukštesnio rango pareigūnai darė viską, kad priverstų jaunuolį palikti karinius mokymus. Sakyti, kad D.T.Dossas buvo nemėgstamiausias būrio žmogus būtų per švelnu – per jį būrys kentėdavo papildomus darbus, tad patys atsilygindavo jam žiauriomis patyčiomis.
Nepaisant viso to, Andrew Garfieldo vaidinamas vyras net mušamas atsisakė pažeisti svarbiausią savo moralinį principą. Beje, šio aktoriaus pasirodymas nominuotas „Oskarui“, o paties Desmondo sūnus, Desmondas jaunesnysis, tikina, jog A.Garfieldas jo tėvą įkūnijo idealiai.
Kur faktai ir fikcija prasilenkia?
Kaip ir kiekviename kada nors sukurtame fikciniame filme, „Pjūklo keteroje“ neapsieinama be tam tikrų istorijos „paaštrinimų“.
Visų pirma, kitaip nei filme, už armijos taisyklių pažeidimus įkalintas jis nepraleido savo vestuvių, neturėjo būryje geriausio draugo ir tuo pačiu aršiausio priešo Smitty (akt. Luke Bracey), ir teisme nebuvo išgelbėtas savo tėvo. Ir tai daugiau mažiau viskas. Šie pirmosios istorijos dalies pakeitimai antrojoje filmo dalyje buvo visai nebūtini, mat tolesnė Desmondo istorija savaime skamba holivudiškai.
Atvykęs į Japoniją A.Garfieldo veikėjas vis dar yra nekenčiamas tiek eilinių, tiek savo vadų. Negana to, paaiškėja, kad japonų kareiviai visuomet taikosi būtent į karo lauko daktarus, tad jis ne tik neturės ginklo, bet ir bus svarbiausias priešo taikinys.
D.T.Dosso tikslas buvo išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių. Oficialiais skaičiavimais gelbėdamas sužeistuosius priešo teritorijoje jis išgelbėjo 75 karius. Vienas iš jų netgi buvo japonų eilinis. Visa tai Desmondas darė melsdamasis ir prašydamas Dievo padėti surasti dar vieną sužeistąjį, tada dar vieną ir taip toliau.
Paties istorijos dalyvio teigimu, kartais laikytis savo nuostatos nežudyti buvo itin sunku. Pavyzdžiui, tvarstant vieną karį jis išgirdo artėjančius japonų karius.
„Tarp mūsų, manęs ir mano draugo, gulėjo granatos ir man būtų reikėję tik pagriebti vieną jų ir mesti į ateinančius karius. Bet tada aš prisiminiau įsakymą: „Nežudyk“, ir patikinau save, kad ne man atimti kito žmogaus gyvybę“, - pasakojo D.T.Dossas.
Po karo JAV prezidentas už šiuos nuopelnus įteikė D.T.Dossui Garbės medalį, pirmąkart teikiamą nei vieno šūvio neiššovusiam kareiviui.
Finalinis mūšis
Vienas didžiųjų filmo laimėjimų yra tai, kaip realistiškai čia sukuriama karo lauko atmosfera. Būtent veiksmo scenos atsidūrė daugelio kritikų metinių apžvalgų pastebėjimuose. Štai portalas „The Playlist“ išrinko pirmą susirėmimą ant Pjūklo keteros trečia geriausia 2016-ųjų metų veiksmo scena.
Melas Gibsonas puikiai supranta šioje istorijoje paslėptą emocinį užtaisą. Todėl pirmą filmo pusę praleidęs su savo veikėju, jo būsima žmona, tėvais ir karinio parengimo pratimais, žiūrovas pasiekia karą žymiai geriau pažinodamas juostos protagonistą.
Kiekviename kariniame filme matome aplinkui skriejančias kulkas ir mirštančius žmones, tačiau „Pjūklo ketera“, neskubėjusi šokti prie veiksmo, suteikia šiam smurtui gerokai didesnį svorį. Publika puikiai žino, kad A.Garfieldo veikėjas, net suvokdamas, jog tuojau mirs, pats nesigriebs smurto, ir todėl paskutinioji filmo valanda atrodo gerokai pavojingesnė nei standartiniame karo filme.
Palyginimai su „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan) šiuo atveju – daugiau nei pagrįsti. Kaip ir Steveno Spielbergo epas, „Pjūklo ketera“ priverčia pasijausti esant pačiame įvykių centre, bei kone kiekvieną akimirką krūpčioti.
Kaip žinia, kokybiškas kinas ir tikras gyvenimas retai kada žengia koja kojon. Ir galbūt sunku patikėti, tačiau šįsyk, vienoje labiausiai neįtikėtinų pastarųjų metų juostų, nutiko būtent taip.
Filmą „Pjūklo ketera“ galite pažiūrėti išmaniojoje „Telia“ televizijoje.