Atveriant publikai renginio organizatoriui VšĮ „Meno avilys“ patikėtą saugoti menininko asmeninį archyvą, žiūrovai kviečiami prisiminti ir iš naujo atrasti A.Grikevičiaus kūrybą bei anuomet režisierius įkvėpusius užsienio filmus. Kino peržiūros „Atsiveriantys „Meno avilio“ archyvai: Almantas Grikevičius“ vėliau keliaus į Panevėžio kino centrą „Garsas“ (lapkričio 20-24, Kauną kino centrą „Romuva“ (gruodžio 1-3) ir Varėnos kultūros centrą (gruodžio 7-8).
„Kiekviename filme turi būti paslaptis. Be jos meno kūrinio tiesiog nėra! <...> Žiūrovas paslaptį turi pajusti. O aš, kaip režisierius, privalau jam tą paslaptį pažadėti,“ – taip kiną suvokė A.Grikevičius, savo karjerą pradėjęs nuo dokumentinių filmų. Pirmuosius žingsnius kine ir kūrybinę raidą atskleis kino peržiūras atidaranti išsami trumpametražių filmų programa.
Trys pirmieji bei daugelis kitų filmų suksis iš 35mm kino juostos. Poetinis pasakojimas apie vitražą „Saulės pasakos“ (1964), religinius įsitikinimus apsvarstantis „Tavo rankose“ (1965) ir dirigento Jono Aleksos repeticiją fiksuojantis „Trys taktai“ (1966) – ilgus metus nesilankę kino teatrų salėse. Pirmajame seanse bus ir parodyti „Meno avilio“ naujam gyvenimui prikelti, suskaitmeninti ir restauruoti filmai „Laikas eina per miestą“ (1966) ir „Temperatūra ne pagal Celsijų“ (1973).
Trumpametražių filmų programą uždarys archyvinius lemtingos 1991 m. sausio 13 d. nakties kadrus su liudininkų prisiminimais jungiantis televizijai kurtas filmas „Malda už Lietuvą“ (1991). Filmo leitmotyvas – tikėjimo jėga ir dvasios stiprybė: neturėdami pakankamų ginklų, į sovietų armijos agresiją lietuviai atsakyti galėjo tik vienybe ir malda. Šio seanso filmus pristatys kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė taip pat moderuosianti pokalbį su kino kritike Živile Pipinyte, aktoriumi Juozu Budraičiu ir režisieriumi Audriumi Stoniu apie Grikevičiaus kūrybą.
Kitas dienas žiūrovai išvys režisieriaus filmus „Jausmai“, „Ave, vita“ ir „Faktas“ bei iškart po jų demonstruojamas italo Michelangelo Antonioni, čeko Jaromilo Jirešo ir lenko Jerzy Kawalerowicz juostas. Tokia programos koncepcija pasirinkta norint paskatinti gilesnį domėjimąsi režisieriaus kūryba, ieškant įkvėpimo šaltinių, laikmečio konteksto ir sąsajų su tuometu itin svarbioms kino bangoms ir judėjimams atstovaujančiais, Lietuvos kino teatrų lankytojų pamėgtais filmais. Vėlyvieji seansai kvies į pasauline kin klasika tapusius kūrinius: paskutinę italų neorealisto M. Antonioni trilogijos dalį „Užtemimas“ (L‘Eclisse, 1962) nagrinėjančią susvetimėjimo, vienišumo ir atitolimo temas; Naujosios čekų kino bangos atstovo J. Jirešo filmą „Riksmas“ (Křik, 1964) jautriai stebintį vaiko gimimo belaukiančius vyrą ir žmoną ir poros aplinką; hitčkokišką lenko J. Kawalerowicz juostą „Naktinis traukinys“ (Pociąg, 1959), besidominčia įvairioms socialinės grupėms priklausančių keleivių elgsena sužinojus, jog traukinyje slepiasi pabėgęs žudikas.
Kino šimtmečio proga (1995) Lietuvos kino kritikų išrinktas geriausiu visų laikų lietuvišku vaidybiniu filmu „Jausmai“(1968) yra pirmoji A. Grikevičiaus režisuota vaidybinė juosta. Kartu su kitu debiutuojančiu tos pačios kartos režisieriumi Algirdu Dausa latvio rašytojo Egono Livo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvais sukurta juosta atskleidžia nesvarumo būklę, kurioje istorinių lūžių metais atsidūrė lietuvių tauta. „Ave, vita“ (1969) – dar vienas A. Grikevičiaus filmas, kuriuo jis bando įvertinti istorinę, trauminę lietuvių patirtį, siekį išlikti, trapias žmogiškumo ribas ir praeities vertinimo galimybes. Autentiškas karo patirtis čia keičia laiko pakeisti prisiminimai, o šiuos pamažu nustelbia kritiški, o kartais ir idealizuoti naujosios kartos sukurti praeities vaizdiniai.
Filmas „Faktas“ skirtas sudeginto Pirčiupių kaimo istorijai. Vieną niekuo neišsiskiriančią dieną savo kasdieniuose rūpesčiuose įsisukusių Pirčiupių gyventojų buitį sujaukia į kaimą įvažiavę vokiečių tankai. Filme tai iš vieno, tai iš kito veikėjo perspektyvos „dokumentuojama“ vienos šį įvykį lydėjusios 1944 m. birželio dienos kronika. „Faktas“ – vienintelis lietuvių filmas, 1981 m. parodytas konkursinėje Kanų festivalio programoje ir pelnęs apdovanojimą už Jelenos Solovej atliktą geriausią antraplanį vaidmenį. Programos filmus pristatys kino kritikės Neringa Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė ir Rasa Paukštytė.
Projekto „Atsiveriantys „Meno avilio“ archyvai: Almantas Grikevičius“ remėjai yra Lietuvos kultūros taryba ir Lenkijos kultūros institutas Vilniuje, partneriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
