Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, belieka tikėtis, kad ir Seimas svarstydamas šią pataisą įvertins jo naudą. „Labai laukiame į Vilnių sugrįžtant „Kruvino deimanto“ ir „Pasipriešinimo“ režisieriaus Edwardo Zwicko, pasaulinio garso aktorių Danielio Craigo ar Jeremy Ironso. Priėmus šį įstatymą, derybos su tokio lygio kino kūrėjais vėl taptų įmanomomis“, – sakė A.Zuokas.
Lietuvos gamtovaizdį, architektūrą ir profesionalų darbą vertinantys užsienio kino kūrėjai taip pat su nekantrumu laukia šio pelno mokesčio įstatymo pataisos. Visų laikų geriausių ir pelningiausių filmų dešimtukuose esančių juostų „Žvaigždžių karai“, „Jaunasis Indianas Džounsas“ prodiuseris Richardas McCallumas, praėjusią savaitę Vilniuje ieškodamas lokacijų naujam savo filmui, sakė, kad Seimui pritarus šiam Vyriausybės sprendimui, Lietuvos sostinė atvertų galimybes įvairiems milijoniniams tarptautiniams projektams.
„Kai panaši įstatymo paskata įsigaliojo Vengrijoje, kuriamų užsienio filmų padaugėjo net septynis kartus. Per penkerius metus filmų gamybos apimtys padidėjo šimtu milijonų litų. Iš kaimyninių šalių panašią lengvatą turi tik Latvija, su kuria šiuo metu konkuruojame ir kuri kol kas turi pranašumą dėl to, kad tokia paskata ten jau įsigaliojusi. Seimui pritarus šiai paskatai Vilnius taptų dideliu traukos centru ir filmams iš Holivudo, ir iš kitų Europos šalių. Dėkojame Finansų ministerijai, kuri ryžosi žengti kino industrijai gyvybiškai svarbius žingsnius“, – sakė Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.
Privalumus pastebi ir Lietuvos kino prodiuseriai. „Svarbu ir tai, kad ši sistema sudarys sąlygas pritraukti į kino gamybą privačius Lietuvos investuotojus. Tai padėtų lietuvių kino kūrėjams susirasti partnerių užsienio šalyse ir drauge kurti filmus“, – sakė Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.
