Anot režisieriaus, filmas, nukelsiantis žiūrovus į masinių demonstracijų sūkurį aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį, pirmiausia kalbės ne apie priespaudą, bet apie laisvę. Laisvę, kurią net slogiais sovietiniais laikais kiekvienas laikė savo prigimtine ir pamatine teise. Tą įrodo įvykiai Kaune, kai po Romo Kalantos susideginimo į gatves protestuoti prieš okupacinį režimą, negalvodami apie galimas represijas, susirinko tūkstančiai žmonių. Spontaniškas protestas tapo laisvės išraiška ir jos šaukliu. O Laisvės alėja – nepaprastai tikslia įvykių metafora.
Minioje buvę studentai, pensininkai, medikai, žemdirbiai, teisėjai, siuvėjai ar aktoriai susibūrė vieno tikslo vardan – nusikratyti užmestą jungą. Iš to meto archyvinių nuotraukų žvelgia minia šviesių veidų, kiekvienas jų – atskira istorija, liudijanti to laiko tragizmą.
„Mus domina jaunų žmonių gyvenimo dramos, vykusios laikmetyje, kuriame nuolat reikėjo rinktis tarp tiesos ir melo. Tarp meilės, išdavystės ir atleidimo,“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas filmo režisierius D.Ulvydas.
Pagrindinė filmo herojė, neseniai studijas baigusi būsima aktorė Emilija gauna paskyrimą dirbti Kauno dramos teatre. Anksti likusi našlaite, jauna mergina didmiestyje ir garsiame jo teatre mėgina kabintis į gyvenimą.
Tačiau čia, užgesus rampos šviesoms, gyvenimas visiškai ne toks, apie kokį ji svajojo. Čia vyks kova ne tik už idėjas, bet ir už būvį. Savo kelyje ji sutiks ir tų, kurie pasirašę sutartį su velniu – už priekabą mėšlo ar šoninės gabalą puotaus prie vieno stalo su ciesoriumi, nors tuo metu ant plauko kybos kolegų likimai, o gal ir gyvybės.
Pati Emilija, į teatrą atsinešusi didžiąją savo gyvenimo paslaptį, bus priversta priimti sunkiausią savo gyvenimo sprendimą.
„Pagrindinių filmo herojų siekis – laisvai mylėti, kurti ir sakyti tiesą – taps ne tik didelės laimės, bet ir tragedijos pamatu. Tačiau tik laisvas žmogus tiek anais, tiek šiais laikais gali būti savo gyvenimo šeimininku. Jis gali apsispręsti, ką daryti: kentėti ar kovoti. Be išlygų tikėti idėja, mylėti tėvynę ar mylimąjį. Net tada, kai mylėti užginta“, – sako D.Ulvydas.
Vieno visų laikų populiariausių lietuviškų filmų „Tadas Blinda. Pradžia„ režisierius D.Ulvydas „Emiliją“ kuria kartu su šiemet Sundance (JAV) kino festivalyje apdovanoto filmo „Sangailės vasara“ prodiusere Živile Gallego.
Filmą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Jau netrukus D.Ulvydo komanda pristatys filme pagrindinius vaidmenis kuriančius aktorius, o dabar fotogalerijoje – pirmosios akimirkos iš filmavimo aikštelės.
