Spalio 18 d. 18 val. lankytojai kviečiami į ekskursiją „Vilniaus filmavimo lokacijos“ su Jonu Špoku – filmavimo vietų paieškų ir administravimo vadovu, kompanijos „Baltic Locations“ įkūrėju ir vadovu. Jis lokacijų departamentui vadovavo daugiau nei dešimtyje lietuviškų ir tarptautinių projektų, iš kurių didžiausi – BBC „Karas ir taika“, HBO „Černobylis“, Netflix „Young Wallander“ ir „Occupied“. 2019 m. už HBO filmo „Černobylis“ filmavimo vietas skirtas LMGI apdovanojimas už geriausias istorinio serialo lokacijas.
Kiekvienas kino kūrėjas galėjo ir gali kurti apie dabartį, įamžindamas miestą realiu laiku. Tačiau iki šiol, dėl išlikusio Vilniaus autentiškumo, kino kūrėjai gali laiką „atsukti“ ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais, o ir suteikti jam kito miesto vaidmenį.
Kino operatorius Jonas Tamoševičius, dirbęs su režisieriumi Almantu Grikevičiumi filme „Ave, vita“ (1969) ne tik užfiksavo ir tuometinį Vilnių, bet ir atkūrė nacių okupacijos laiką. Režisierius Audrius Juzėnas Vilniuje sukūrė du vaidybinius filmus: „Rojuje irgi sninga“ (1994) užfiksuotas tuometinis senamiesčio vaizdas ir nuotaika, o filme „Vilniaus getas“ (2006) atkuria tragišką Vilniaus žydų istoriją karo metais. Operatoriui Viktorui Radzevičiui teko „grįžti“ į pokario Vilnių filme „Vilko dantų karoliai“ (rež. Algimantas Puipa, 1997), vaidybiniame filme „Aš esu“ (rež. Romas Lileikis, 1989) dokumentuoti didžiųjų permainų laiką, o filme „Zero“ (rež. Emilis Vėlyvis, 2006) parodyti Vilniaus pašales. Režisierė Giedrė Beinoriūtė Vilnių pirmiausiai užfiksavo dokumentiniame filme „Troleibusų miestas“, vėliau trumpametražiame „Egzistencija“ veiksmas rutuliojasi Užupyje. Kviečiame spalio 25 d. 18 val. į pokalbį „Ar Vilnių „myli“ kino kamera?“ su šiais kino kūrėjais.
Artūras Barysas-Baras (1954-2005) – legendinė Lietuvos andergroundo figūra, spalvinga asmenybė, kurio kūryba tiek sovietmečiu, tiek ir nepriklausomybės metais skleidėsi netikėtomis ir drąsiomis formomis. Apie jį galima kalbėti kaip bukinistą, visą gyvenimą užsiėmusį senų knygų prekyba ir tapusį tikru šios sferos ekspertu. Kaip melomaną, dar sovietmečiu atradusiu kelių iš už geležinės uždangos siųstis pačios keisčiausios alternatyvinės muzikos ir tokiu būdu plėtusiu ne tik savo paties, bet ir kitų skonį bei muzikos sampratą. Kaip grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ dainininką ir šoumeną, kurio kūryba užgimė netrukus po to, kai jis nustojo kurti savo kiną. Tačiau visų pirma Baras yra kino žmogus ir būtent čia 1970-aisiais prasidėjo jo kūrybinis kelias, kupinas žaismingų provokacijų, absurdiškų scenų ir nuotykių, linksmų performansų drumsčiant įprastą sovietinio Vilniaus kasdienybę. Net ir šiandien, praėjus beveik dviem dešimtmečiams po mirties, jo avangardinė mąstysena, nesuvaržytas gaivalas ir kūrybinės šėlionės liudija unikalų ir beprotišką vienos asmenybės gyvenimą, kuriame buvo ir savas dangus, ir savas pragaras.
Kokia yra A. Baryso-Baro fenomeno bei jo legendos paslaptis? Kur slypi riba tarp šviesiosios ir tamsiosios jo pusių? Koks Vilniaus paveikslas atsispindi Baro kurtuose filmuose? Kuo jis panašus į Jurgį Mačiūną ir ar galėjo tapti „Fluxus“ judėjimo dalimi? – apie visa tai pašnekesys su A. Baryso-Baro bičiuliais ir ilgamečiais bendraminčiais lapkričio 8 d. 18 val.
Renginių ciklą vainikuos jauniausiųjų kino kūrėjų žvilgsnis į Vilnių. Lapkričio 22 d. 18 val. kviečiame į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir „Skalvijos“ kino akademijos studentų filmų peržiūrą ir pokalbį, kuri moderuos kino dramaturgijos absolventas Rytis Dringelis.
Programa:
Spalio 18 d. 18 val. ekskursija „Vilniaus filmavimo lokacijos“ su Jonu Špoku
Spalio 25 d. 18 val. Pokalbis su kino kūrėjais „Ar Vilnių „myli“ kino kamera?“
Lapkričio 8 d. 18 val. Laisvojo Vilniaus ikona – Artūras Barysas-Baras ir jo kūrybiniai šėlsmai. Pokalbis su A. Baryso-Baro bičiuliais ir ilgamečiais bendraminčiais
Lapkričio 22 d. 18 val. Jaunausiųjų kino kūrėjų žvilgsnis į Vilnių. LMTA ir „Skalvijos“ kino akademijos studentų filmų peržiūra ir pokalbis
