Žiulis ir Džimas (rež. François Truffaut)
J.Moreau išgarsėjo suvadinusi Katriną, moterį, kurią įsimyli du draugai, prancūzų „Naujosios bangos“ vėliavnešio François Truffaut filme „Žiulis ir Džimas“ (1962). Čia žiūrovas įsukamas į meilės trikampio, Antrojo pasaulinio karo, pavydo, aistros, meilės ir jaunystės verpetą, kurio centre – pribloškiamai J.Moreau suvaidinta Katrina, beprotiškai traukianti ir Žiulį, ir Džimą, tačiau nei vieno jų neįsileidžianti į savo neperprantamą, spontanišką, kaprizingą ir žiaurią širdį.
Filmo režisierius F.Truffaut, prisimindamas J.Moreau vaidmenį, rašė: „Jos ypatybės, kaip aktorės ir kaip moters, prieš mūsų akis pavertė Katriną tikra, pavertė ją įtikinama, pamišusia, egoistiška, aistringa, tačiau visų pirma – žavinga.“
Liftas į ešafotą (rež. Louis Malle)
Du meilužiai, Florens (akt. Jeanne Moreau) ir Džiulianas (akt. Maurice’as Ronet), nusprendžia atsikratyti Florens vyru, tačiau įvykdžius žmogžudystę Džiulianas pamiršta sunaikinti įkalčius. Nusprendęs sugrįžti jis visai nakčiai užstringa lifte.
Tai – atmosferiškas, siužetinių suktukų kupinas ir nei kiek nepasenęs trileris, ieškantis naujų formų ir leidžiantis pajausti Prancūzijos kine jau netrukus prasidėsiančią „Naująją bangą“.
Debiutinėje L.Malle juostoje „Liftas į ešafotą“ (1957), lydimoje Mileso Daviso garso takelio, režisierius J.Moreau personažei, nelaimingoje santuokoje užstrigusiai moteriai, leidžia ilgai klajoti Paryžiaus gatvėmis, miesto šviesoms žaidžiant ant jos veido – tai jaudinanti režisūrinės laisvės, vizualinės išraiškos ir aktorinės meistrystės jungtis.
Naktis (rež. Michelangelo Antonioni)
„Auksiniu lokiu“ 1961 m. Berlyno kino festivalyje apdovanota poetiška Michelangelo Antonioni „Naktis“ – antroji garsiosios trilogijos dalis – pasakoja apie vieną krizės ištiktos poros dieną. Apie rašytoją Džiovanį (akt. Marcello Mantroianni) ir jo žmoną Lidiją (akt. Jeanne Moreau), bandančius suvokti, kur toliau eiti, kai eiti, atrodo, nebėra kur.
Nors J.Moreau yra sakiusi, jog nemėgo šios rolės, tačiau jos personažė „Naktyje“ neabejotinai yra vienas ryškiausių ir įsimintiniausių vaidmenų aktorės karjeroje. Klaidžiodama Milano gatvėmis (graži sąsaja su L.Malle „Liftu į ešafotą“), jos Lidija stebi gyvenimą ir kartu bando suprasti, kada jos ir jos vyro santykiuose buvo padaryta lemtinga klaida.
Byrant poroms, beveik neįmanoma nestoti kurio nors pusėn – akivaizdu, jog M.Antonionis palaiko nusivylusią, liūdnų akių Lidiją. Jos pusėn neišvengiamai stoja ir žiūrovas.
