Ericho Marios Remarque’o romanu „Trys draugai“ iš dalies paremtas filmas aiškiai skyla į tris dalis – su filmo personažais, Maiklu, Styvenu ir Niku, susipažįstame prieš jiems išvykstant kariauti į Vietnamą. Styvenas veda besilaukiančią Andželą, o jųdviejų vestuvių vakarėlis tampa ir draugų išlydėtuvėmis. Antroji filmo dalis – karo Vietname siaubas ir kova už išlikimą. Trečiojoje laukia išsekinta Amerika, palūžę draugai, sutrūkinėję saitai.
M.Cimino teigė, jog kiekvienas režisierius, kurdamas filmą apie karą, neišvengiamai kuria antikarinį filmą, jei tik išties apie karą sako tiesą.
M.Cimino teigė, jog kiekvienas režisierius, kurdamas filmą apie karą, neišvengiamai kuria antikarinį filmą, jei tik išties apie karą sako tiesą. Paties M.Cimino siūloma tiesa yra negailestinga, tačiau žiūrovų kraują stingdo ne atvirai rodomas žiaurumas ar karo istorijos vingiai. Filme kur kas didesnę reikšmę įgyja rusiška ruletė, ne tik tampanti kūrinio centrine ašimi bei nesibaigiančios įtampos varikliu, bet ir pelnytai laikoma viena taikliausių karo metaforų kino istorijoje.
Rusiška ruletė, su kuria personažai pirmą kartą susidūrė patekę į nelaisvę Vietname, anuomet kėlė milžinišką baimę, rodėsi nepateisinama ir nežmogiška, tačiau pasibaigus karui ji gali tapti laisvu pasirinkimu. Tuomet pasišlykštėjimą keičia apatija ir susitaikymas. Beprasmybė, virstanti karo sinonimu ir pagrindine filmo tema.
M.Cimino filmas yra epiškas, iš savo paties ribų išlipantis, metonimiškas kūrinys.
Nuo politinių peripetijų nutolusiame filme visas dėmesys yra skiriamas pagrindinių herojų vidinėms dramoms, kurias meistriškai perteikė aktoriai Robertas De Niro, Johnas Savage’as ir Christopheris Walkenas. Jų personažai – daugiasluoksniai ir sudėtingi (galbūt todėl į akis taip krenta gerokai „plokštesni“ vietnamiečių bei moterų portretai?), net jei ir yra nuspėjami ar, sakytum, jau regėti, skaityti, matyti.
Tačiau tai neturėtų stebinti ar, juo labiau, tapti priekaištu „Elnių medžiotojui“. M.Cimino filmas yra epiškas, iš savo paties ribų išlipantis, metonimiškas kūrinys – Vietnamo karas čia yra visi pasaulio karai, o trys vaikinai, kurių draugystė idealizuojama ir romantizuojama, tampa fiziškai ir dvasiškai suluošintos Amerikos įkūnijumu. Amerikos, kuri sukandusi dantis bando išsigydyti žaizdas, tačiau nuolat susiduria su praeities šešėliais.
„Elnių medžiotojas“ žiaurus lygiai tiek, kiek žiaurus yra karas – išgyvenus jo siaubą, šauti į elnią tampa sunkiau nei paleisti kulką sau į smilkinį.
Padėti ištrūkti iš šio rato (ar bent pamiršti jį sukantis) gali tik gamta. M.Cimino filme ji didinga – giliai įkvėpti leidžia panoraminiai kadrai ir sodrios spalvos, keičiančios visą filmą žiūrovą lydinti prislopintų tonų koloritą. Kalnuose viskas kitaip – net ir muzika, taikantis į elnią, kurį siekiama patiesti vienu šūviu, iškilminga. Iškilmingesnė nei per filmą pradedančias vestuves ir pabaigiančias laidotuves.
Bet tariamas išsigelbėjimas prasprūsta, nes „Elnių medžiotojas“ žiaurus lygiai tiek, kiek žiaurus yra karas – išgyvenus jo siaubą, šauti į elnią tampa sunkiau nei paleisti kulką sau į smilkinį.
