„Barbara“
Pagrindinėje programoje – režisieriaus Mathieu Amalrico juosta „Barbara“ (Barbara, 2017), kurios centre – Prancūzijoje labai mėgstama, bet svetur mažai girdėta šansono kūrėja ir dainininkė Barbara. Režisierius M.Amalricas nenorėjo eksploatuoti įžymaus žmogaus gyvenimo, todėl, pasirinkęs „antibiografinę“ žymios atlikėjos portreto formą, nusprendė sukurti filmą apie naujo biografinio filmo filmavimą, kuriame jis pats atlieka jautraus režisieriaus, besigilinančio į savo kūrinio siužetą, rolę. Šio naujo filmo aktorė (vaid.Jeanne Balibar), kuri ruošiasi vaidmeniui ir vis geriau atkartoja dainininkės gestus, mimikas, nejučia susilieja su Barbara ir savaip pakreipia filmo siužetą. „Barbara“ – tai filmas filme, veikiantis tarsi užburiantis labirintas, kuriame po truputį trinamos ribos tarp aktorės ir jos vaidmens, tarp kino ir realybės.
„Menininko portretas“
Filmo filme formatą galima atrasti ir į Vilnių atvyksiančio režisieriaus Antoine’o Barraud juostoje „Menininko portretas“ (Le Dos rouge, 2015). Filmas prasideda nuo kino užkulisių ir naujo projekto užuomazgų: žinomas režisierius Bertrandas Bonnello kuria filmą apie monstriškumą. Įsigilinti į abstrakčią temą meno plotmėje jam padeda keistoka meno istorikė (vaid. Jeanne Balibar), Luvro koridoriuose vieną po kitos atrakindama režisieriui paveikslų paslaptis. Tačiau monstriškumo idėja įgauna visai kitą prasmę režisieriui pastebėjus ant nugaros ryškėjančią raudoną dėmę. „Menininko portretas“ – tai filmas apie hičkokišką svaigulį, kurį sukelia ilgas ir juslus menininko žvilgsnis.
„Ponia Haid“
Paslaptingos jėgos, slypinčios žmogaus esybėje, kitokiu kampu atsiskleidžia prancūzų režisieriaus Serge’o Bozono keistoje ir šiek tiek komiškoje juostoje „Ponia Haid“ (Madame Hyde, 2017) – tai šiuolaikinė režisieriaus „Daktaro Džekilo ir pono Haido“ interpretacija, kurio pagrindinė herojė šįsyk yra moteris – drovi ir mokinių negerbiama fizikos mokytoja (vaid. Isabelle Huppert). Įvykus nelaimingam atsitikimui mokslo laboratorijoje, ponia Haid įgauna antgamtiškos energijos, kuri transformuoja pilką filmo herojės gyvenimą, tačiau tuo pat metu veikia kaip ir destruktyvi jėga. Filmas nustebina smagiais kontrastais: kartu pinami fantastikos elementai, socialinės temos ir komedijos žanras, o Isabelle Huppert su Romainu Duris, filme įkūnijančiu absurdišką mokyklos direktorių, vaidina kartu su neprofesionaliais aktoriais paaugliais.
„Occidental“
Įvairūs žanrai taip pat persipina ir prancūzų ir alžyriečių kilmės menininko bei režisieriaus Neïlo Beloufa paranoja persisunkusioje juostoje „Occidental“ (Occidental, 2016). „Occidental“ — tai Paryžiaus viešbutis, kuriame apsistojusiems Antonijui ir Džiordžijui (vaid. Paulas Hamys ir Idir Chender), dviejų italų porai, metami kaltinimai, pagrįsti abejonėmis vyriškių kilme ir seksualine orientacija. Įkvėptas viešbučiuose sutiktų žmonių ir jų pasakojimų antrajame savo ilgametražiame filme režisierius apnuogina visuomenėje estinčias stereotipines nuomones, islamofobiją, rasizmą, homofobiją. Į visuotinę sumaištį įtraukiamas ir žiūrovas: šiame satyriniame trileryje tvyro nuolat auganti įtampa, verčianti prarasti bet kokią laiko nuovoką, galiausiai pamiršti ir neramumų priežastis, o situacijos absurdiškumas apie šiandieną pasako žymiai daugiau nei pats filmo pasakojimas.
„Mila“
Dar viena festivalio viešnia, prancūzų ir armėnų kilmės fotografė ir režisierė Valérie Massadian „Žiemos ekranuose” pristatys savo filmą „Mila“ (Milla, 2017). Kūryboje režisierė domisi vidiniais vaikų pasauliais, įvairiais jų gyvenimo tarpsniais: pirmajame ilgametražiame filme „Nana“, kuris buvo parodytas festivalyje „Šeršėliafam“, režisierė stebėjo keturmetės mergaitės gyvenimą, „Mila“ yra antroji trilogijos dalis, kuriame režisierė piešia Milos ir jos mylimojo Leo portretą. Tai neskubantis, vizualiai turtingas pasakojimas apie žmogiškąją prigimtį ir gyvenimo ciklus: mergaitės tapimą moterimį, vyro ir moters meilę, motinos ir vaiko ryšį.
„Sveiki atvykę į Monparnasą“
Programoje taip pat bus galima pamatyti giedrą, Kanų kino festivalyje apdovanotą „Auksine kamera“ režisierės Léonoros Serraille debiutą „Sveiki atvykę į Monparnasą“ (Jeune femme, 2017). Tai paryžietiška komedija apie jauną merginą Polą išgyvenančią skyrybas su mylimuoju. Režisierė L.Serraille ir pagrindinį vaidmenį atliekanti šarminga aktorė Laetitia Dosch su didžiuliu nuoširdumu ir autentika pasakoja šią eilinės merginos istoriją, kurioje įvairiausiomis spalvomis atsiskleidžia Polos personažas ir didelis, ją supantis Paryžius. Tai šviesi, prancūziškai stačiokiškos laisvės kupina komedija, kurios sluoksniuose glūdi svarbios temos apie vienatvę, nepriklausomybės jausmą ir netikėtais keliais nuvedančias savęs paieškas.
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ vyks sausio 25 d. – vasario 4 d. Vilniuje, Vasario 1 – 11 d. kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Varėnoje, Gargžduose, Ukmergėje, Plungėje.
Bilietus platina kino teatrai. Daugiau informacijos apie festivalį – čia.
