2022 09 23

Pristatytas režisieriaus ir operatoriaus E.Doškaus žvilgsnis į miestą – filmas „Čia buvo Vilnius“

Rugsėjo 22 d. įvyko išankstinė, nacionalinė Eitvydo Doškaus filmo „Čia buvo Vilnius“ (prod. Dagnė Vildžiūnaitė, „Meno avilys“) premjera. Unikalus seansas su gyva muzika Lietuvos medicinos bibliotekoje atidarė Vilniaus dokumentinių filmų festivalį. Bibliotekoje filmą dar bus galima išvysti rugsėjo 23 d., o „Skalvijos“ kino centre – rugsėjo 24 ir 30 d., rašoma „Meno avilio“ pranešime spaudai.
Eitvydas Doškus
Eitvydas Doškus / Dainiaus Putino nuotr.

E.Doškus – vienas žymiausių šių dienų lietuvių operatorių, apdovanotas ir pagrindiniu Lietuvos kino operatorių prizu „Ąžuolu“, „Sidabrine gerve“. Jo nufilmuoti filmai ne kartą rodyti Kanų, San Sebastiano ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose.

„Čia buvo Vilnius“ yra debiutinis E.Doškaus, kaip režisieriaus, filmas, su kuriuo jis taip pat netruko pradėti kelionių po kino festivalius. Lietuvos ekranus filmas pasiekė po pasaulinės premjeros Korėjos kino ir muzikos festivalyje „Jecheon“ (JIMFF), rugsėjį dar bus parodytas festivalio Portugalijoje „Beast“ konkursinėje programoje „East Doc“ ir kino festivalio Belgijoje „Cut To: Gent“ vidurnakčio programoje.

Dainiaus Putino nuotr./Filmas
Dainiaus Putino nuotr./Filmas

„Čia buvo Vilnius“ galima vadinti autorinio kino grynuoliu: E.Doškus yra filmo režisierius, operatorius, scenarijaus autorius ir vienas iš montažo režisierių (drauge su Igne Narbutaite). Filme matome ženklius pokyčius, vykstančius savo istoriniu paveldu ir unikaliu charakteriu garsėjančiame Vilniaus mieste. E.Doškus užfiksuoja ne tik tai, ko nebėra, bet ir žvilgteli į tai, kas dar laukia.

„Miestas nuolat keičiasi, ypač ryškūs pokyčiai vyko 2018 m., kai pradėjau filmuoti filmą: Vilnius ruošėsi popiežiaus Pranciškaus, Dalai Lamos vizitui, „Dainų šventei“. Taigi filmas iš dabartinės perspektyvos kalba į ateitį“, – sako filmo kūrėjas.

Filmo anonsas:

VIDEO: Čia buvo Vilnius (lietuvių k.) | VDFF 2022

E.Doškus filmą vadina miesto simfonija – XX a. 3-ojo ir 4-ojo deš. pradžioje populiariu žanru. Kaip archyvo Sinemateka.lt straipsnyje „Laiko katalogas miesto simfonijoje“ rašo Natalija Arlauskaitė, šiam žanrui priskiriami „filmai ieškojo būdų, kaip pamatyti ir parodyti modernaus, urbanistinio pasaulio ritmą, kaip sukurti vizualią miesto dinamikos, nevienalytiškumo formą“.

Tad ne veltui, atskleidžiant tą kintantį Vilniaus veidą, greta vaizdo yra labai svarbi muzika. Ją kūrė du žinomi kompozitoriai Paulius Kilbauskas ir Vygintas Kisevičius. Jie ir gyvai įgarsino premjerinius filmo seansus Medicinos bibliotekoje.

1956 m. architektės Veros Furman-Taurienės projektuota ir statyta biblioteka – puošnaus socialistinio realizmo stiliaus pastatas – ir jos kino salė, premjerai pasirinkta neatsitiktinai: režisieriaus norėta filmą pristatyti vietoje, kurią retai kam tenka aplankyti, taip suteikiant galimybę į Vilnių pažvelgti nauju kampu ir kartu pratęsiant, papildant patį filmą.

E.Doškus neslepia, kad „Čia buvo Vilnius“ įkvėpė klasika tapęs Almanto Grikevičiaus filmas „Laikas eina per miestą“ (1966 m.) – žmonių, laiko ir Vilniaus miesto portretas, kuris lig šiol laikomas minėto miesto simfonijos žanro palikuoniu.

Filmą „Čia buvo Vilnius“ drauge su D. Vildžiūnaite prodiusavo „Meno avilys“, greta savo kitų vykdomų veiklų, prisidedantis prie pradedančių kūrėjų filmų gamybos ir sklaidos. 2017 m. „Meno avilys“ restauravo ir suskaitmenino A.Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“. Tuomet buvo vykdomos įvairios, su šio filmu viešinimu susijusios iniciatyvos.

„Pamenu, Eitvydo domėjimąsi A.Grikevičiaus kūryba 2017 m. vykusioje ekskursijoje po filme „Laikas eina per miestą“ matomas vietas. Kiek žinau, čia jie su prodiusere D.Vildžiūnaite ir sutarė vystyti „Čia buvo Vilnius“ idėją. Smagu matyti, kad „Meno avilio“ veiklos padeda megzti dialogą tarp skirtingų kino kartų ir kino kūrinių ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio filmo kūrimo“, – sako „Meno avilio“ projektų vadovė, kino ir medijų tyrėja Lina Kaminskaitė.

1998 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas A.Grikevičius parašė paraiškos filmo tęsiniui juodraštį, kuriame Vilnius vaizduojamas iš istorinės kaitos perspektyvos. Šio filmo A.Grikevičius nebesukūrė, tad gal „Čia buvo Vilnius“ ir tampa tuo „Laikas eina per miestą“ tęsiniu.

Filmų „Laikas eina per miestą“ ir „Čia buvo Vilnius“ diptiką bus galima išvysti „Skalvijoje“ rugsėjo 24 ir 30 d. Seansuose dalyvaus režisierius E.Doškus.

Premjeriniai „Čia buvo Vilnius“ seansai:

· rugsėjo 23 d. 18 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (su gyva muzika);

· rugsėjo 23 d. 19.30 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (su gyva muzika);

· rugsėjo 24 d. 15 val. „Skalvijos“ kino centre (+ A.Grikevičiaus filmas „Laikas eina per miestą“);

· rugsėjo 30 d. 18 val. „Skalvijos“ kino centre (+ A.Grikevičiaus filmas „Laikas eina per miestą“).

Premjeriniai „Čia buvo Vilnius“ seansai yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis