Aleksandras Sokurovas, Apichatpongas Weerasethakulas, Toddas Haynesas, Hong Sang-soo, Lavas Diazas, Jerzy Skolimowskis – tik dalis kino genijų, kurių naujausius filmus bus galima pamatyti festivalyje. Programą atidarė įtempto siužeto Čilės režisieriaus Pablo Larraino drama „Klubas“ („The Club“).
„Netrukus „Kino pavasaris“ tęsis visus metus: įvertintus ir pripažintus praėjusių metų festivalio filmus bus galima rasti „Teo“ išmaniosios televizijos video nuomoje. O pasibaigus „Kino pavasariui“ – čia bus galima pamatyti ir šių metų filmus. Nepaisant to, pirkite bilietus, mėgaukitės geru kinu didžiajame ekrane, o jei neužteks vietų, galėsite išsinuomoti norimą filmą minėtoje virtualioje erdvėje“, – kalbėjo ilgamečių programos „Meistrai“ partnerių „Teo“ ir „Omnitel“ vadovas Kęstutis Šliužas.
Renginio metu savo meistriškumą pademonstravo ir „Kino pavasario“ fotografas Audrius Solominas. Praėjusiais metais jis drauge su festivalio atstovais lankėsi Kanų festivalyje ir tapo pirmuoju profesionaliu fotografu iš Lietuvos, dirbusiu ant raudono Kanų kilimo. Iš ten parsivežtos nuotraukos, kuriose galima pamatyti Xavier Dolaną, Marion Cotillard, Cate Blanchett, Šarūną Bartą ir kitus žinomus kino pasaulio veidus, virto paroda. A. Solominas ją pristatė programos „Meistrai“ atidarymo vakarą. Paroda viso festivalio metu kabės kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ 5-ojo aukšto bare.
„Meistrų“ atidarymo filmas „Klubas“ pasakoja apie pajūrio miestelyje gyvenančius kunigus, kurių ramią kasdienybę sudrumsčiama naujoko atvykimas. Po truputį pradeda aiškėti, kodėl jie gyvena lyg tremtyje bei kokias praeities nuodėmes slepia. Kompromituojantis filmas 2015 m. Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas „Sidabriniu lokiu“.
Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė žiūrovams linki nepraleisti šio filmo, nes tai išties žymaus režisieriaus, kurio Holivudas neseniai paprašė perstatyti legendinį filmą „Žmogus su randu“, darbas – bažnyčios satyra, sukurta dostojevskiška „Nusikaltimo ir bausmės“ tematika.
S. Lingevičiūtės teigimu, P. Larrainas šioje dramoje nieko nesmerkia ir nieko neteisina, tiesiog atskleidžia dažnai savo galia besinaudojančios Bažnyčios melo voratinklį. „Jei popiežius naudojasi „Netflixu“, jo favoritų sąraše šio filmo tikrai nėra“, – pristatydama „Klubą“ šmaikštavo festivalio meno vadovė.
Režisierių sukurti šį filmą įkvėpė laikraštyje pamatyta gražaus ir itin tvarkingo namo nuotrauka, kuriame gyveno nusidėję kunigai. Vienas jų buvo iš šalies dėl gandų apie vaikų išnaudojimą dingęs čilietis.
Šių metų programa „Meistrai“ išties įspūdinga – joje „Kino pavasario“ istorijoje ilgiausias filmą bei pirmą kartą į festivalį atkeliavusi juosta iš Kurdistano. 8 valandas trunkanti kino odisėja po Filipinų istoriją, literatūrą ir mitologiją Lavo Diazo filme „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ („Lullaby to the Sorrowful Mysteries“) kino mylėtojams taps ir išbandymu, ir nepamirštamu kinematografiniu potyriu. Ištikimiems festivalio lankytojams pažįstamas režisierius Bahmanas Ghobadi filme „Vėliava be valstybės“ („Flag without a Country“) dviem portretais – Irake įsikūrusioje kurdų pabėgelių stovykloje gyvenančios dainininkės Helly Luv ir piloto Narimano – atskleis skaudų šalies ir tautos likimą.
Ne vienas šių metų programos „Meistrai“ filmas metaforiškai nagrinėja šiuolaikinės visuomenės problemas, kurioms įtaką turėjo istoriniai įvykiai bei kultūriniai, ekonominiai, socialiniai, politiniai pokyčiai. 8 skirtingos istorijos kuria bendrą lenkų kino meistro Jerzy Skolimowkio filmo „11 minučių“ („11 Minutes“) idėją; tie patys personažai pasirodantys skirtingais metais, trijų dalių Jia Zhang-Ke juostoje „Kalnai gali pasislinkti“ („Mountains May Depart“), pasakoja kaip keičiasi Kinijos šeimų tarpusavio santykiai; tikrą imtynininkų žmogžudystės istoriją į ekraną perkelia meksikietis Arturas Ripsteinas groteskiškoje dramoje „Pilka gatvė“ („Bleak Street“); praeitis maišosi su dabartimi, o sapnai su realybe tailandiečio Apichatpongo Weerasethakulo juostoje „Didingos kapinės“ („Cemetery of Splendor“), kurios centre – paslaptinga miego liga sergantys kareiviai; rusų režisierius Aleksandras Sokurovas naujausiame savo darbe „Frankofonija“ („Francofonia“) nagrinėja meno ir galios santykius; britas Terence‘as Daviesas ekranizuoja romaną „Saulėlydžio giesmė“ („Sunset Song“), aprašantį XX a. pradžios gyvenimą Šiaurės Škotijoje.
Uždraustos meilės istorijas pasakos trys programos filmai: amerikiečio režisieriaus Toddo Hayneso jaudinanti drama „Kerol“ („Carol“) – apie dviejų skirtingiems visuomenės sluoksniams priklausančių moterų meilę 5-ojo dešimtmečio Niujorke; subtili kino kūrėjo iš iš Pietų Korėjos Hong Sang-soo juosta „Tada blogai, dabar gerai“ („Right Now, Wrong Then“), 2015 m. Lokarno kino festivalyje iškovojusi pagrindinį prizą, vaizduoja tarp netikėtai susitikusių jaunos tapytojos ir garsaus režisieriaus užgimstančius jausmus; prancūzo Claude'o Leloucho dramoje „Vienas plius viena“ („Un plus une“) Indijoje susitikę kino kompozitorius Antuanas ir Prancūzijos ambasadoriaus žmona Ana leidžiasi į piligriminę kelionę, kurioje palengva taps vis artimesni.
