„Filmas „Ševaljė“ – tai pasakojimas apie rungtyniavimą ir žaidimą, kurie tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Juostoje matome šešis vyrukus prabangiu laiveliu plaukiojančius Egėjo jūra. Jie mėgaujasi atostogomis, geru vynu, skaniu maistu, žvejyba, vandens sportu, jūra, stalo žaidimais ir neįpareigojančiais pokalbiais. Kol staiga visi nusprendžia žaidimą perkelti į gyvenimą. Nuo tos akimirkos kompanijos nariai ima vertinti taškais kiekvieną kito judesį, gestą, poelgį. Iš pažiūros atrodo, kad rutina mažai kuo keičiasi, tačiau kyla klausimas, kas čia kitaip ir ar tikrai kitaip? Ar gyvenime, kuriame nuolat nesąmoningai konkuruojame, kažkas keičiasi tą konkurenciją įsisąmoninus? Kaip ir dera geram filosofiniam kinui „Ševaljė“ sukelia daugiau klausimų negu pateikia atsakymų.
Tai toli gražu ne dar vienas įprastas filmas apie vyrus žvejyboje. Nors kaip viena pagrindinių temų čia matomas vyrų konkuravimas tarpusavyje ir bandymas atrodyti prieš kitus kuo vyriškesniais, tačiau filmas tikrai ne vien apie tai. Jau seniai teko matyti filmą, kuris taip meistriškai apnuogintų kiekviename pokalbyje kirbančius – tokius mažus, kad beveik nepastebimus – pavydą, konkurenciją, nepasitenkinimą, pasididžiavimą, mėgavimąsi savimi, nuoskaudą. Minimalistiškai ir nepaprastai tiksliai „Ševaljė“ geba atskleisti už žmonių santykių peripetijų slypintį absurdą ir komiškumą.
Jei filmą vertinsime iš kitų filmų išmoktais kriterijais, „Ševaljė“ atrodytų visiškai nieko „įdomaus“ nevyksta. Tačiau tikroji juostos jėga pasireiškia ne susitelkus į tai „kas vyksta“, o „kaip vyksta“. Tai filosofiškai ir psichologiškai stiprus filmas, kurį galima laikyti iššūkiu ir svarbia pamoka sugebėti pasijuokti ne tik iš personažų ekrane, bet ir iš savęs.
„Ševaljė“ įdomus ir kitu požiūriu. Kino mylėtojai yra įpratę ir jau net nepastebi, kad daugumą filmų, kuriuose matome pagrindines veikėjas moteris, kuria režisieriai vyrai. Tačiau daugeliui į akis krinta atvirkščia situacija, kuri, deja, kine pasitaiko vis dar retai – režisierės moters sukurtas filmas, kuriame visi pagrindiniai veikėjai yra vyrai. Režisierė Athina Rachel Tsangari savo filme kuria įsimintinus ir realistiškus charakterius.
Filmą „Ševaljė“, visų pirma, rekomenduočiau visiems pavargusiems nuo greito, įtempto siužeto kino ir ieškantiems kažko neįprasto, naujo, gurmaniško, taip pat psichologams, sociologams, filosofams bei kapitalizmo, lyčių stereotipų, mačizmo kritikams. Tačiau tikroji filmo auditorija, visgi, turėtų būti žmonės, kurie labai griežtai atskiria „vyriška“ nuo „moteriška“. Manau, būtent pastariesiems „Ševaljė“ būtų puiki medžiaga apmąstymams.“
Filmo seansai skelbiami čia.
