Tiesiogiai

Turime nebaigtų reikalų! 9 valandos apie ateities Lietuvą!Turime nebaigtų reikalų! 9 valandos apie ateities Lietuvą!

2016 07 08

Recenzija. Trys spalvos: „Mėlyna“ – apie liūdesį ir laisvės iliuziją

Vis labiau mėlstant, o galiausiai juostant dangui virš Valdovų rūmų kiemelio skleidėsi dar vienas romantiškas kinomanų nuotykis – išskirtinės Lenkijos režisieriaus Krzysztofo Kieslowskio 1993 m. juostos „Trys spalvos: Mėlyna“ seansas.
Juostos Trys spalvos: „Mėlyna“ kadras
Juostos Trys spalvos: „Mėlyna“ kadras / Filmo stop kadras

„Mėlyna“, „Balta“ ir „Raudona“ – Prancūzijos vėliavos spalvos – sudaro trilogiją, reprezentuojančią pagrindinius šios tautos vertybinius ramsčius – laisvę, brolybę, lygybę. Vis dėlto šiame psichologiškai ir kinematografiškai brandžiame darbe K.Kieslowskis apvalo laisvės idėją nuo senųjų romantizuotų žygių bei skambių šūkių ir priartina ją prie šiuolaikinio žmogaus.

„Mėlyna“ pasakoja istoriją apie vyro ir dukters avarijoje netekusią moterį (akt. Juliette Binoche), bandančią ištrinti skaudžius prisiminimus ir vietoje, kurioje jos niekas nepažįsta, tapti nauja moterimi. Bėgdama ji siekia tariamos laisvės, tačiau tik dar labiau susipainioja ir tai jai neatneša lauktos sielos ramybės.

J.Binoche puikiai susitvarkė su sudėtingu vaidmeniu, už kurį vėliau buvo įvertinta „Cezariu“. Išblyškusi oda, išraiškingos ašaringos akys, duslus gilus balsas mėlynų atspalvių pasaulyje kuria tarsi po vandeniu panirusio ir nuo žemiškosios realybės atitrūkusio personažo įspūdį. Taip po netekties ir J.Binoche įkūnytai Julie pasaulis atrodo efemeriškas ir apgaulingas – tarsi gali jį matyti, tačiau vandens purslai ir šviesos žaismas iškreipia formas ir kuria tikroviškas iliuzijas.

Vienintelis dalykas, kuriuo galima pasitikėti – tai muzika, kurios tema akcentuojama viso filmo metu. Ji gydo ir po truputį kelia Julie į paviršių, kol pagaliau šiai pavyksta išsilaisvinti. Galutinį palengvėjimą ir susitaikymą atneša ne bėgimas, o sugrįžimas.

Kino juosta „Mėlyna“ – ne iš tų filmų, kuriuos pamatysi ir kitą dieną pamirši. Ji išsiskiria ne tik ypatingai nugludinta estetika ar kruopščiai apgalvotais kadrais, bet ir stipriu psichologiniu pagrindimu bei pastangomis suvokti šiuolaikinės prancūzų tautos egzistencinę būseną. Beje, šis darbas buvo nominuotas trims Auksiniams gaubliams.

Tai – brandus ir neabejotinai dėmesio vertas filmas, tačiau, kita vertus, slogus, tad „Mėlyna“ nebūtų geriausias linksmo penktadienio vakaro pasirinkimas. Tai kūrinys, kuris reikalauja rimto nusiteikimo ir susikaupimo, o tuomet jau galima ir deramai pasimėgauti.

Vaiva Sapetkaitė yra Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Medijų katedros dėstytoja

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas