Įėjimas į renginį su nemokamais bilietais, kurie bus dalijami kino teatro kasoje nuo 18 val. Vietų skaičius ribotas.
Filmo „Skrydis per Atlantą“ pristatyme dalyvaus lakūną Steponą Darių suvaidinęs aktorius Remigijus Sabulis, operatorius Jonas Tomaševičius, filmo redaktoriumi dirbęs rašytojas Romas Gudaitis, kiti kūrybinės grupės nariai. Pokalbį moderuos žinoma kino kritikė Rasa Paukštytė.
Dar du nemokami filmo seansai visuomenei kitą savaitę įvyks Kaune ir Klaipėdoje, šiuose miestuose esančiuose „Forum Cinemas“ kino teatruose.
Už sostinės ribų vieši restauruoto lietuvių kino paveldo pristatymai organizuojami pirmą kartą.
R.Vabalo režisuotas filmas apie vieną svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių – 1933-iųjų legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą siekiant išgarsinti lietuvių tautos vardą – sulaukė didžiausio šalies kino istorijoje populiarumo. Tuo metu jį pažiūrėjo daugiau kaip 647 tūkst. žiūrovų.
„Skrydžio per Atlantą“ populiarumą tarp amžininkų lėmė dramatiškas, profesionaliai sukurtas pasakojimas ir filmo potekstėje slypinti įkvepianti žinia apie sunkiai palaužiamą herojų užsispyrimą pamatyti, o reiškia – susigrąžinti – tikrąją tėvynę. Ne vienas kritikas atkreipė dėmesį ir į patrauklią šio filmo intonaciją šiandieniniame kontekste – santūrų kalbėjimą patriotinėmis temomis. Beje, šio filmo populiarumas daug pasako apie 9-ojo dešimtmečio šalies žiūrovus – kokie naratyvai buvo paklausūs, su kokiomis istorijomis tapatinamasi. Tai padeda suprasti visuomenę, jos raidą, tapatybę“, – pranešime žiniasklaidai cituojama kino kritikė R.Paukštytė.
R.Vabalo filme „Skrydis per Atlantą“ Steponas Darius, kalbindamas Stasį Girėną tapti jo bendražygiu, ištaria tokius žodžius: „Ne gyvenimas nepaiso mūsų norų, o tie, kurie nori palaužti mūsų valią, verčia nieko negalvot, nieko nesvajot, nieko nenorėt“.
Filmas, skirtas S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinio skrydžio 50-osioms metinėms paminėti, ne tik detaliai atkuria chronologinę įvykių seką lakūnams besiruošiant šiam išskirtiniam skrydžiui, bet ir atskleidžia, kaip yra rašęs kinotyrininkas Saulius Macaitis, „dviejų legendinių Lietuvos žmonių siekį ir nelengvus kelius į jo realizavimą“, filmo dalykiškas pasakojimas, kurį lėmė pati medžiaga, „vienu metu ir filosofinis, verčiantis susimąstyti apie žmogaus paskirtį žemėje, ir savaip poetinis“.
„Kas prisimena tą gūdų sovietinį laikotarpį – puikiai supras, kad a. a. režisieriaus R.Vabalo misija buvo beveik neįmanoma, – teigia Steponą Darių filme įamžinęs Remigijus Sabulis. – Tuo metu kiekvieną kino kūrėjų darbą kontroliavo „Goskino“ (SSRS valstybinis kinematografijos komitetas – red. past.), tačiau režisierius R.Vabalas, būdamas gudraus ir šmaikštaus proto, sugebėjo įrodyti, kad šis filmas reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir „plačiajai tėvynei“, remdamasis scenarijaus versija, kad lietuvių lakūnų lėktuvą „Lituanica“ pašovė tuo metu į valdžią Vokietijoje atėję hitlerininkai. Maskva davė leidimą.“
Taip, pasak R.Sabulio, prasidėjo sudėtingas ir iš režisieriaus daug sveikatos pareikalavęs filmo statymas. Vien skraidančią lėktuvo „Lituanica“ kopiją žymus aviatorius konstruktorius Vladas Kensgaila konstravo 9 mėnesius. Aktorius prisimena, kad žmonės Lietuvoje į šį filmą ėjo tūkstančiais: „Jiems S.Darius ir S.Girėnas buvo kaip šventieji, kurie išgarsino Lietuvą ir tapo didvyriais. Jų paveikslai kabėjo kaimų trobose, moterys ausdavo kilimus su lakūnų ir „Lituanica“ atvaizdais. Tai buvo savotiškas pasipriešinimas prieš okupaciją ir sovietinę valdžią.“
„Skrydžio per Atlantą“ autoriai – režisierius Raimondas Vabalas, scenarijaus autoriai Raimondas Vabalas ir Juozas Glinskis, operatorius Jonas Tomaševičius, dailininkas Algirdas Ničius, kompozitorius Bronius Kutavičius.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Remigijus Sabulis ir Eimuntas Nekrošius, taip pat vaidina Regimantas Adomaitis, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis, Povilas Gaidys, Gediminas Girdvainis, Valentinas Masalskis, Jonas Vaitkus ir kiti.
Filmą Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo ir garso restauravimo darbus atliko atitinkamai „TPS“ (Lenkija) ir „DubbFilm Studio“ (Lenkija).
Iki šiol suskaitmeninta ir restauruota 11 lietuviškų filmų: „Jausmai“ (rež. A.Grikevičius ir A.Dausa, 1968 m.), „Sadūto tūto“ (rež. A.Grikevičius, 1974 m.), „Velnio nuotaka“ (rež. A.Žebriūnas, 1974 m.) „Gražuolė“ (rež. A.Žebriūnas, 1969 m.), „Herkus Mantas“ (rež. M.Giedrys, 1972 m.), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V.Žalakevičius, 1966 m.), „Maža išpažintis“ (rež. A.Araminas, 1971 m.), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R.Banionis, 1990 m.), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V.Žalakevičius, 1959 m.), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980 m.), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R.Vabalas, 1983 m.). Visiems filmams yra parengti subtitrai anglų ir prancūzų kalbomis.
