Pasak jos, pagrindinis šio filmo tikslas – pasauliui pristatyti Lietuvą bei šauktinius savanorius. Filmas „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ jau buvo rodytas ir daugiau nei 220 mln. žiūrovų visame pasaulyje turinčios televizijos „Al Jazeera“ eteryje.
Projekto idėja gimė dar 2015 metais, prasidėjus karui Ukrainoje: „Aš pati tuo metu gyvenau Londone ir mane pasiekė daug žinių apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Apie tai, kokį nerimą kelia Rusijos agresija Lietuvoje, buvo įvairių straipsnių. Paskutinis lašas buvo tada, kai prezidentė nusprendė, tuo metu dar laikinai, grąžinti privalomąją karo tarnybą. Aš tiesiog jaučiau pilietinę pareigą grįžti į Lietuvą ir paanalizuoti – kaip režisierė, kaip žurnalistė – situaciją šiek tiek giliau“, – pasakojo N.Medutytė.
Vis tik pradėjusi kalbėti su savo kolegomis užsienyje ir pradėjusi burti tarptautinę komanda, N.Medutytė greitai suprato, jog nedaug kas žino, kokioje situacijoje yra Lietuva, retai patenkanti į tarptautinės žiniasklaidos akiratį. Todėl nenuostabu, jog ir tarptautinė auditorija po filmo peržiūros dažniausiai likdavo nustebusi: „Eilinis žiūrovas turi labai minimalų kiekį žinių apie tai, kas yra Lietuva, ypač apie tai, kokia buvo jos praeitis“, – spaudos konferencijoje sakė autorė.
Vis tik filmas, be jokios abejonės, skirtas ir Lietuvos auditorijai. Pasak autorės, jis padeda į save pažvelgti iš šono ir tampa svarbiausių 2015-ųjų metų įvykių atspindžiu, leidžiančiu suprasti, kaip šis laikas paveikė Lietuvos žmones. Šiandien, N.Medutytės nuomone, situacija Lietuvoje jau kitokia: „Žmonės prie visko pripranta. Ir baimėje gyventi būtų neprasminga.“
N.Medutytės kamera stebi du šauktinius savanorius – Stasį Vasiliauską ir Aironą Babkauską. Paklausta, kaip atsirinko būtent šiuos herojus, režisierė teigė, jog Stasys ir Aironas – pakankamai skirtingi, tačiau jų gyvenimo linijos leido praverti duris ne tik į jų pačių, bet ir į Lietuvos istoriją: „Stasio ir Airono šeimos yra labai patriotiškos, įdomios, jos labai šiltai mus įsileido. Svarbu, kad šeimos tave priimtų, nes kamera nemeluoja – man šie kriterijai buvo labai svarbūs.“
Abu spaudos konferencijoje kalbėję herojai teigė, jog filmo peržiūra sukėlė nostalgiją. „Sukyla labai gražūs prisiminimai. Tie 9 mėnesiai tarnyboj buvo mano gyvenimo dalis“, – sakė S.Vasiiliauskas.
A.Babkauskas savo karjerą toliau sieja su kariuomene, apie šį kelią svarsto ir S.Vasiliauskas, planuojantis tapti karo mediku.
Pasak S.Vasiliausko, filmuojant filmą sunkiausia buvo išlikti savimi. A.Babkausko teigimu, nelengva buvo ir susikaupti mokantis: „Kai vadai spaudžia, kai mokaisi ir nesiseka, o dar su kamerom ateina... Būdavo labai sudėtinga susikoncentruoti“.
N.Medutytė pasakojo, jog filmo kūrybinis procesas privertę susimąstyti ir ją pačią: „Pamatai, kiek žmonių kas dieną dirba, kad tu būtum saugus. <...> Taip pat nustebino, kaip aiškiai kariuomenėje nubrėžta linija tarp karinio ir civilinio gyvenimo.“
„Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ yra bendras Lietuvos ir Jungtinės Karalystės projektas. Pirmąjį prisijungti prie komandos lietuvių režisierė pakvietė Jungtinės Karalystės kino industrijoje gerai žinomą prodiuserį Jamesą Roganą. Lietuvoje filmą koprodiusuoja Lukas Trimonis.
Lietuvos kino teatruose „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ pradedama rodyti nuo rugsėjo 8 d.
