2015 m. sukurta „Frankofonija” nukelia į Luvrą Antrojo pasaulinio karo metais. Čia klaidžioja Napoleonas ir Laisvė iš Eugène Delacroix paveikslo „Laisvė, vedanti tautą“, o du priešingose barikadų pusėse stovintys žmonės – Luvro vadovas Jacques’as Jaujard’as ir Reino grafas Franziskus Wolffas Metternichas – daro viską, kad apsaugotų Luvro meno lobynus nuo karo negandų. Pats režisierius taip pat yra aktyvus filmo dalyvis – jis veda žiūrovą per istoriją, kalbina savo personažus, samprotauja apie meno ir istorijos santykį.
Režisierius pabrėžė, jog savo sielą ir kraują jis pats sieja su Europa, o be jos kultūros, jos demokratinių principų negalėtų gyventi.
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje A.Sokurovas, paklaustas apie filmo pavadinimą, sakė, jog išgalvotas žodis „frankofonija“ atliepia meilę Prancūzijai ir jos kultūrai. Pasak jo, ilgą laiką Europos kultūra buvo neatsiejama nuo Prancūzijos, todėl nenuostabu, jog apie ją kalbama persikėlus į Luvrą, kuris jau tapo savotišku simboliu, kaip kad simboliu tapo Ermitažas Sankt Peterburge ar Tretjekovo galerija Maskvoje. Kartu Luvras tampa puikia vieta apamąstymams apie visos Europos kultūrą ir jos ateitį šiandien.
Spaudos konferencijoje A.Sokurovas ne kartą atkreipė dėmesį į humanitarinių vertybių krizę, kuri justi ne tik visuomenėje, bet ir politiniame lauke – tiek Rusijoje, tiek visoje Europoje. „Jei jaunimas įgyvendins humanitarinius principus, įmanoma daug kas,“ sakė A.Sokurovas, kol kas žemyno ateitį piešiantis niūriomis spalvomis.
A.Sokurovas ne kartą atkreipė dėmesį į humanitarinių vertybių krizę, kuri justi ne tik visuomenėje, bet ir politiniame lauke – tiek Rusijoje, tiek visoje Europoje.
„Man skauda matyti, kas šiandien vyksta Europoje“, – teigė režisierius, pabrėždamas, jog savo sielą ir kraują jis pats sieja su Europa, o be jos kultūros, jos demokratinių principų negalėtų gyventi. Anot jo, filme „Frankofonija“ taip pat siekiama atsigręžti į žemyno moralinius klausimus, kuriuos spręsti visad sunkiausia.
A.Sokurovas tikino, jog Rusija neabejotinai yra europietiška valstybė, tačiau ji – milžiniška, o jos ateitis šiandien miglota. Visuomenėje randantis vis daugiau antidemokratinių nuostatų, dabartinė situacija režisieriui kelia baimę.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą, A.Sokurovas atkreipė dėmesį į politinio talento stoką: „Viso to buvo galima išvengti, jei politikai būtų užsiėmę politika, o ne partiniais, frakciniais, ekonominiais klausimais.“
Paklaustas, ar 2011 m. Venecijos kino festivalyje „Auksiniu liūtu“ apdovanotas „Faustas“, kuris buvo sukurtas gavus Vladimiro Putino finansinę paramą, patiko pačiam V.Putinui, A.Sokurovas sakė to jo niekada neklausęs, nes filmas buvo sukurtas ne šalies prezidentui.
Paklaustas, ar 2011 m. Venecijos kino festivalyje „Auksiniu liūtu“ apdovanotas „Faustas“, kuris buvo sukurtas gavus Vladimiro Putino finansinę paramą, patiko pačiam V.Putinui, A.Sokurovas sakė to jo niekada neklausęs, nes filmas buvo sukurtas ne šalies prezidentui. Nors šiam buvo kilęs klausimas, kodėl filmas sukurtas vokiečių, o ne rusų kalba, A.Sokurovas teigė, jog yra tekstų, kurių versti negalima, kurių tekstas neatsiejamas nuo kalbos, kuria jis buvo parašytas, o J.W.Goethes „Faustas“ neabejotinai yra vienas tokių kūrinių. „Ši tema buvo uždaryta, niekas manęs neprivers pakeisti mano požiūrio,“ – teigė A.Sokurovas.
A.Sokurovas tikino, jog nėra maištininkas, sakė aktyviai politikoje taip pat nedalyvaujantis, tačiau konferencijos metu atskleidė savo prielankumą rusų opoziciniam judėjimui „Jabloko“.
