Tiesa, pastarajame žaidime reikia identifikuoti vienintelį žudiką, tuo tarpu D. Davydovas savo „Mafiją“ gerokai praplėtė, padalindamas žaidėjus į dvi stovyklas („geruosius miesto gyventojus“ ir „bloguosius – mafiją“). Iš įvairių užuominų ir pastebėtų detalių reikia išsiaiškinti, kas yra kas, o žaidimas baigiamas, kuomet žaidėjų rate lieka tik vienos grupės (teigiamų arba neigiamų veikėjų) atstovai.
Žaidimas greitai išpopuliarėjo visoje Rusijoje ir aplinkinėse valstybėse, o devyniasdešimtųjų metų pradžioje D. Davydovui persikėlus gyventi ir dirbti į Harvardo universitetą – ir visame pasaulyje. Vakarėliuose tarp draugų žaidimas populiarus, nes jame puikiai dera pramoga, azartas ir efektyvi tarpusavio komunikacija, psichologams jis leidžia identifikuoti tam tikras savo pacientų savybes ir trūkumus. Kinijoje „Mafija“ naudojama gydant nuo priklausomybės azartiniams lošimams, Japonijoje žaidimas įtrauktas į prisiekusiųjų parengimo programą. Vyraujančia nuomone, „Mafija“ patenka tarp 50-ies geriausių visų laikų žaidimų.
Rusų kino kūrėjai pabandė įsivaizduoti, kas nutiktų, šį žaidimą perkėlus į fantastinį ateities pasaulį. Pasaulį, kuriame žiūrovams reikia vis daugiau azarto, jaudulio ir žiaurių pramogų. Stulbinantį, užburiantį ir įtraukiantį rezultatą Lietuvos kino teatruose 3D formatu bus galima pamatyti nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Filmas „Mafija“ bus rodomas dviem versijomis: rusų ir anglų kalbomis.
