Šiuo metu ant pačios geriausios karjerai bangos skriejančius aktorius į savo programą įtraukė kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“. Valdovų rūmų kieme bus parodytas jų bendras darbas kartu filme „Kalifornijos svajos“, sukurtame 2007-aisiais. Romantiškąjį miuziklą neabejotinai matė daugelis žiūrovų, bet Emma Stone ir Ryanas Goslingas jau aštuonerius metus džiaugiasi, kad jūs vėl ir vėl žiūrite šį filmą.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su aktoriais. Pradėkime nuo Ryano Goslingo.
Dievina visi
Jo populiarumas fenomenalus. Anot spaudos, Ryanas Goslingas – aktorius, kuriuo labiausiai žavisi gražioji lytis, jis patinka kvailutėms ir intelektualėms, jaunuolėms ir vyresnio amžiaus moterims. Ryanas Goslingas lengvai be didelių pastangų užkariauja visų širdis.
Tiek žiūrovai, tiek režisieriai, tiek partnerės viešai prisipažįsta jam meilėje. Žurnalistai tiesiog veržiasi daryti su juo interviu, nes jis visada žavus ir sąmojingas, vertinantis save iš šalies ir iš pirmo žvilgsnio atrodo absoliučiai nuoširdus. Ir, žinoma, nepaprastai seksualus.
Tiek žiūrovai, tiek režisieriai, tiek partnerės viešai prisipažįsta jam meilėje.
Šiandien Holivudo padangėje Ryanas Goslingas lieka ypatinga asmenybe. Mieliau vaidindamas nepriklausomų režisierių projektuose, kol kas nesutepęs savo filmografijos jokiais komiksiniais personažais, taip dažnai kurdamas kontraversiškus, keistus charakterius, tapo populiariu aktoriumi.
Daugelis filmų, kuriuose vaidino Ryanas Goslingas gal liktų apskritai nepastebėti, tačiau žiūrovai renkasi į sales vien tam, kad pamatytų šį charizmatišką aktorių.
Moteriškas auklėjimas neįprastoje aplinkoje
Ryanas Thomas Goslingas gimė 1980 metų lapkričio 12 dieną Kanadoje, mormonų šeimoje. Tėvas dirbo popieriaus fabrike, motina – sekretore. Netrukus Ryano tėvai išsiskyrė ir sūnų augino motina kartu vyresniąja seserimi, todėl, pasak Ryano, jis ir šiandien „mąsto moteriškai“, renkasi filmus su stipriomis herojėmis.
„Aš išaugau nedideliame kanadiečių miestelyje tarp mormonų. Neturėjau galimybės žiūrėti daug amerikiečių filmų, o juo labiau filmų iš Europos. Bet aš gyvenau šalia bibliotekos, kur buvo galima šį tą įsigyti,“ – apie savo vaikystę pasakoja Goslingas.
Berniukas labai anksti susižavėjo baletu, norėjo tapti šokėju ir prisipažįsta, kad šiam menui yra neabejingas ir šiandien. Nors netapo profesionaliu šokėju, ritmo jausmo pojūtį pastebime kiekviename jo vaidmenyje. Ir daugumoje savo filmų jis šoka.
Iš jaunųjų talentų konkurso į kiną
Savo karjerą pramogų versle pradėjo kartu su vyresniąja seserimi Mandy dalyvaudamas jaunųjų talentų konkurse, kur jiedu tapo nugalėtojais. Trylikos pateko į „The Mickey Mouse Club“, kur kartu su Britney Spears, Justinu Timberlaku ir Christina Aguilera linksmino vaikus.
Ši televizijos programa buvo filmuojama Floridoje ir talentingą berniuką netrukus įsidėmėjo amerikiečių prodiuseriai. Kai po trejų metų televizijos šou baigėsi, Ryaną Goslingą ėmė kviesti į kitas televizijos programas tiek gimtojoje Kanadoje, tiek JAV.
Pradžia – blogi vaikinai
Persilaužimo momentu Goslingo karjeroje tapo 2001-ųjų režisieriaus Henry Beano mažo biudžeto filmas – intelektuali provokacija „Fanatikas“ (The Believer) laimėjęs prizus Sundance. Tai pasakojimas apie dvidešimt dviejų metų vaikiną Denį iš žydų ortodoksų šeimos, kuris, pašalintas iš religinės mokyklos už laisvamanybę, tampa skustagalviu, neonacių gaujos lyderiu, paskelbusiu karą žydams.
Po metų jau pasirodo net du filmai su Ryanu Goslingu, kuriuose jis vaidina blogiukus – Barbeto Schroederio trileris „Apgalvota žmogžudystė“ (Murder by Numbers) ir Matthew Ryan Hoge drama „Jungtinės Lilando Valstijos“ (The United States of Leland).
Nuo šių vaidmenų prasideda nevienareikšmiai Ryano Goslingo suvaidinti žudikai ir psichopatai. Vaidinant šiuos personažus nuo Ryano veido dingsta žavi šypsena, prigęsta vaiskios akys. Kiekvienam jų aktorius siekia sukurti savitą mimiką, ypatingus gestus, eiseną, kuri atskleidžia panieką, pasišlykštėjimą atkaklumą, karatais užsispyrimą. Ryanas tiesiog įsiskverbia į personažą, stebindamas ir gąsdindamas žiūrovus.
Beprotiškai įsimylėję
Smarkiai Ryano gerbėjų ratą labai išplėtė 2004 metais ekranuose pasirodžiusi režisieriaus Nicko Cassaveteso ašaringa, bet nebanali melodrama „Užrašų knygutė“ (The Notebook). Pats aktorius prisipažįsta, kad jam įdomiau vaidinti ribinius meilės momentus, taigi jam absoliučiai svetimas be išlygų mylintis herojus iš „Užrašų knygutės“. Tačiau šis turbūt ne pats įdomiausias Ryano vaidmuo iš karto tapo populiariausiu jo biografijoje.
Šis turbūt ne pats įdomiausias Ryano vaidmuo iš karto tapo populiariausiu jo biografijoje.
2006 metais jis nominuojamas „Oskarui“ už jauno mokytojo narkomano Deno Dano vaidmenį režisieriaus Ryano Flecko dramoje „Pusė Nelsono“ (Half Nelson, 2006). Geras, tačiau nuo narkotikų priklausomybės kenčiantis, neturtingo Bruklino kvartalo vidurinės mokyklos mokytojas praranda visus ryšius su šeima, su mylima mergina, praranda net gyvenimo prasmę, kai mėgiamas darbas tampa prievarta.
2007-aisiais pasirodo bene mažiausiai žinomas Ryano Goslingo filmas – ekscentriška jauno nepriklausomo režisieriaus Craigo Gillespie tragikomedija „Larsas ir jo tikroji mergina“ (Lars and the Real Girl) apie trenktą, drovų ir vienišą intravertą Larsą Lindstromą, kuris nepakenčia svetimo prisilietimo prie savo kūno ir todėl negali užmegzti ryšio su gyva mergina. Šiam filmui aktorius sukūrė ir garso takelį, po filmo net trejiems metams paliko kiną.
Galbūt dėl to, kad 2008 metais Ryanas kartu su draugu sukūrė muzikinę grupę „Dead Man‘s Bones“, kur groja bosine gitara ir dainuoja. Su garsiu vaikų choru įrašė plokštelę, sudominusią klausytojus ir puikiai įvertintą kritikų.
„Aš sakau „taip“, kai jaučiu, kad vargu ar susidorosiu su vaidmeniu.“
Į kiną jis grįžo labiau nei sėkmingai, vos per metus sukūręs labai skirtingus vaidmenis net keturiuose filmuose. Pirmiausia pasirodė režisieriaus Dereko Cianfrance šeimyninė drama „Liūdnasis valentintadienis“ (Blue Valentine, 2010), savotiška dviejų istorijų sandūra – meilės gimimas ir skyrybomis besibaigianti santuoka.
Ryano Goslingo Dynas – jausmų vedinas vaikinas, kuriam rūpi tik jausmai, dėmesys ir buvimas šalia mylimos moters… Vyriškiui nerūpi darbas, karjera, iš daug žadančio, talentingo vaikino jis tampa apsileidusiu, pavydžiu sunkiai pakenčiamu tinginiu, kuris verčiasi atsitiktiniais darbais. Šį kartą smarkiai keičiasi net Ryano išorė: apdribęs, praplikęs, apsileidęs. Už vaidmenį šioje melodramoje buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“.
Nerimtoje romantinėje komedijoje apie vieno išsiskyrusio vyriškio meilės peripetijas „Kvaila, beprotiška, meilė“ (Crazy, Stupid, Love, 2011) Goslingas suvaidino žavų mergišių Džeikobą Palmerį. Šioje komedijoje Goslingas trykšta energija ir humoru, su stebinančia saviironija juokiasi iš amanto įvaizdžio, kuriam nė vien sutikta moteris negali atsispirti.
Danų režisieriaus Nicolaso Windingo Refno filmas „Važiuok“ (Drive) Kanų tarptautiniame kino festivalyje apdovanotas už geriausią režisūrą. Čia jis tylenis vairuotojas-virtuozas, įsimylintis kaimynę ir bandantis išgelbėti jos šeimą nuo gangsterių persekiojimo.
Trečioji savotiškos George Clooney politinės trilogijos dalis „Purvini žaidimai“ (The Ides of March) pasakoja apie politikoje gana paplitusį fenomeną, kai aplinkybių spaudžiamas idealistas tampa demonu.
„Kalifornijos svajos“ pavertė muzikantu
Tais pačiais metais Goslingas laimėjo „Auksinį gaublį“ ir antrą kartą buvo nominuotas „Oskarui“ už darbą dramatiškame miuzikle „Kalifornijos svajos“ (La La Land, 2016). Tai filmas apie aktorės ir muzikanto meilę.
Beprotiškai romantiška istorija, labai saldi, bet su sudėtinga pabaiga. O taip pat tai filmas apie šiuolaikinius žmones, kurie nenori gaišti laiko rutininiams darbams, kurie nori atrasti savo pašaukimą ir tapti kažkuo. Ir kartais kelyje į šį tikslą tenka paaukoti kažką svarbaus.
Miuzikle gausu šokių ir dainų ir Goslingas savo partijas atliko pats: ir dainavo, ir šoko, ir grojo pianinu. Išliejo daug prakaito, nes darbas miuzikle iš jo pareikalavo rimto fizinio pasiruošimo: turėjo daug laiko praleisti sporto salėje, kad kadre pasiektų lengvumo ir lengvo judėjimo pojūtį. Ir tai dar be mokymosi groti pianinu ir šokių repeticijų!
Goslingas tris mėnesius nuo nulio mokėsi groti pianinu. „Visada norėjau išmokti groti pianinu. Ir čia nebuvo pasirinkimo, nes filmavome stambiais planais, todėl rankų pakeisti dublerio rankomis montuojant neįmanoma. Šios pamokos buvo išbandymas. Repetavau kiekvieną laisvą minutę. Virtuozu, žinoma, netapau, bet dabar esu įsitikinęs, kad jei ko nors labai nori, jokios ribos nėra per didelės,“ – sakė aktorius.
(Ne) tik Kenas
Nuo 2019 metų Goslingas beveik nesirodė prieš kamerą, daugiausia dėmesio skirdamas įgarsinimo projektams, tačiau 2022 metais jis sugrįžo ir pasirodė šnipų veiksmo trileryje „Pilkasis žmogus“ (The Gray Man). Na, ir pagaliau – labai populiarioje režisierės Gretos Gerwig komedijoje „Barbė“ (Barbie, 2023) apie pačią populiariausią pasaulio lėlę, Ryanas suvaidino jos lėlinį draugužį Keną.
Nėra knygų, parašytų apie Keną. Tu esi vienas
Aktorius entuziastingai įsitraukė į šį projektą, viename interviu pareiškė, jog atlikti šį vaidmenį – jo gyvenimo svajonė. „Kaip įsijaučiau į 70-mečio lėlės vaidmenį? Apie jį nėra jokių tyrimų. Nėra kuo sekti, nėra dokumentinių filmų, kuriuos reikia žiūrėti, nėra knygų, parašytų apie Keną. Tu esi vienas“, – sakė. Šis filmas tikrai prarastų didžiausią dalį savo žavesio, jeigu ne šmaikštus, sąmojingas ir juokingas Ryano Kenas.
Paslapčių apie asmeninį gyvenimą nėra linkęs atskleisti
2002 metais jis susitikinėjo su Sandra Bullock, tačiau šie santykiai neatlaikė laiko išbandymo. 2005 metais jis susipažino su Rachel McAdams, su kuria susitikinėjo dvejus metus. Buvo nemažai ir kitų aprašytų tikrų ar tariamų jo romanų. Viskas pasikeitė, kai 2011 metais susitiko su aktore Eva Mendes. Šiandien jie vis dar sudaro darnų duetą ir apie jokias krizes negali būti nė kalbos. Be to įsimylėjėliai sulaukė dviejų dukterų – Esmeraldos ir Amandos-Lee. „Tėvystė mane išmokė nebūti egoistu ir pragmatiškiau žiūrėti į aktorystę – tai mano darbas ir viskas“, – prisipažino jis.
Tėvystė mane išmokė nebūti egoistu ir pragmatiškiau žiūrėti į aktorystę – tai mano darbas ir viskas.
Ką Ryanas Goslingas veikia ne darbo metu? Dalyvauja daugybėje labdaros ir socialinių akcijų, remia PETA, AIDS tyrimų organizacijas ar „Neregius vaikus“. Įdomu ir tai, kad 2005 metais jis išvyko į Čado Respubliką kurti dokumentinio filmo apie Darfūro pabėgėlius.
Kai nevaidina, dainuoja, groja keliais instrumentais ir komponuoja. Sklinda gandai, kad taip pat mėgsta piešti ir saldumynus, labiausiai – „Haribo“ želė pupeles.
Charizma ir talentas
Ryanas Goslingas moka pasirinkti filmus. „Mane domina projektai, kurie išbando mano sugebėjimus. Ir jeigu aš imuosi vaidinti vieną ar kitą vaidmenį, vadinasi, radau jame kažką, kas mane su juo suartina. Aktoriaus darbas – atjungti tuos mygtukus, kurie skiria tave nuo personažo ir įjungti tuos, kurie su juo suartina.“
Jis nedaug improvizuoja. Ne intuicija, o apgalvotas, išmąstytas personažas, gerai atlikti namų darbai padeda aktoriui likti įtikinamu pačiose absurdiškiausiuose bei banaliausiose scenose. Ir vis dėlto sunku iki galo suvokti jo beprotiško populiarumo fenomeną. Gal jis tame neįprastų gražių akių žvilgsnyje, kuris tinka ir įsimylėjėliui, ir psichopatui? Gal tame savotiškame magnetizme ir subtilioje kerinčioje šypsenoje?
Ryanas Goslingas – tiesiog naujos kartos žvaigždė.
Ryanas Goslingas – tiesiog naujos kartos žvaigždė. Iš tų, kurie gyvena Los Andželo priemiesčiuose, beveik neteikia skandalingų sensacijų, retai lankosi Holivudo vakarėliuose ir laisvalaikį leidžia kitaip nei garsūs jų kolegos. Charizma ir talentas – tokia paprasta Ryano Goslingo populiarumo formulė.
O kas į populiarumą atvedė Emmą Stone, Goslingo partnerę filme „Kalifornijos svajos“?
Nuo psichinės ligos ją išgydė teatras
Emily Jean Stone gimė 1988 metais Skotsdeilyje, Arizonos valstijoje, JAV. Jos senelis iš tėvo pusės buvo švedas, emigravęs į JAV ir pasikeitęs pavardę iš švediškai skambančios Sten į amerikietiškiau skambančią Stone. Be to, Emma taip pat turi vokiškų, angliškų, škotiškų ir airiškų šaknų.
Vaikystėje Stone dažnai ištikdavo panikos priepuoliai, su kuriais mažoji Emily Jean kasdien kovojo beveik trejus metus. Apsilankymai pas psichologą buvo nesėkmingi, tačiau pasirodymai vietinio teatro scenoje padėjo.
Pasiruošimas vaidmeniui reikalavo tokio susikaupimo, kad užuot prakaitavusi iš baimės ir panikos, ji elgėsi kaip tikra aktorė. Būdama ketverių metų jau vaidino kabaretuose ir komedijose, tačiau vėliau dėmesį atkreipė į muzikinį teatrą.Tuo metu teatras jai pasirodė toks svarbus, kad net dvejus metus vietoj mokyklos mokėsi namuose. Per tą laiką suvaidino šešiolikoje spektaklių.
Projektas „Holivudas 2004“
Keturiolikmetė Emma svajojo apie Holivudą ir žinojo, kaip pasiekti savo tikslą: jai reikėjo įtikinti tėvus išvykti į Los Andželą, o visa kita susidėlios į savo vietas. Ji profesionaliai parengė prezentaciją „Projektas Holivudas 2004“, kur aiškiai ir įtikinamai įrodė, kodėl ji turi vykti į Svajonių fabriką.
Tai pasiteisino. „Tėvų dėka pajutau, kad galiu pasiekti bet ką“, – vėliau pasakojo ji, prisimindama didžiulį jų palaikymą. Jie leido mesti mokyklą, kad galėtų vykti į atrankas, o 2004 metų sausį mama, kaip ir žadėjo, nusivežė ją į Holivudą. „Tuo metu lankiausi visose „Disney“ atrankose, bet jokio vaidmens negavau“, – prisiminė aktorė. Tarp atrankų Emma sunkiai dirbo šunų ėdalo gamykloje.
Pradžia nebuvo pati lengviausia, nes tokių šviesiaplaukių paauglių merginų kaip ji, ieškančių savo sėkmės atrankose, buvo daugybė. Stone jau planavo išsivaduoti iš saldžios mergaitės įvaizdžio, bet jos agentė patikino, kad siekdama karjeros turi likti blondinė. Laimei, Emma nepasinaudojo šiuo patarimu. Po metų tapo raudonplauke – ugninė plaukų spalva jai taip tinka, kad iki šiol mažai kas įtaria, kad plaukai dažyti.
Pradžia nebuvo pati lengviausia, nes tokių šviesiaplaukių paauglių merginų kaip ji, ieškančių savo sėkmės atrankose, buvo daugybė.
Debiuto kine jai teko laukti trejus metus – ji suvaidino merginą Džiuli komedijoje „Kietakiaušiai“ (Superbad, 2007). Emmai tai buvo proveržis. ji gavo vaidmenį filme „Mergišiaus praeities vaiduokliai (Ghosts of Girlfriends Past, 2009) su Matthew McConaughey, Jennifer Garner ir Michaelu Douglasu.
Tačiau didžiausia to meto jos sėkmė, taip pat ir finansinė, buvo vaidmuo filme „Zombių žemė“ (Zombieland, 2009). Šis filmas uždirbo daugiau nei 100 mln. dolerių ir atvėrė Emmai duris į tikrą karjerą Holivude, nes pasipylė pasiūlymai filmuotis. Komedija „Lengvabūdė pirmūnė (Easy A, 2010) pelnė jai pirmąją „Auksinio gaublio“ nominaciją.
Dramoje „Tarnaitė“ (The Help, 2011) Emma suvaidino Skyter – pažangią baltąją merginą iš 1960-ųjų Misisipės, kuri svajoja tapti žurnaliste ir tikisi pakeisti pasaulį, todėl pradeda fiksuoti juodaodžių namų tvarkytojų istorijas, kurios dėl rasinės segregacijos neturi kitų galimybių save realizuoti. Už šį vaidmenį Stone buvo nominuota „Oskarui“.
Netapti komedijos žanro įkaite
Pradėjusi nuo nesudėtingos ir paprastos „girl next door“ įvaizdžio, Emma dažniausiai gaudavo pasiūlymus vaidinti komedijose ir jai puikiai sekėsi. Bet dalyvauti tokiuose projektuose buvo didelė rizika tapti žanro įkaite.
Taigi 2014 metais Emma Stone pasirodė pirmajame autoriniame savo karjeros filme. „Oskarą“ pelniusioje režisieriaus Alejandro Gonzalezo Iñárritu dramoje „Žmogus paukštis“ („Birdman“) aktorės herojė Sem – sugniuždyta ir susierzinusi, išgyvenanti savo menkumą. Tokios Stone dar niekas nebuvo matęs.
Stone prisipažino, kad šis filmavimas jai buvo „visiškas stresas“. Kad atlaikytų filmavimo aikštelėje tvyrančią įtampą, aktorė turėjo parodyti charakterį: „Sceną ant stogo su manimi ir Edwardu Nortonu filmavome 30 kartų, o Alejandro vis buvo nepatenkintas .
Jis sakė: „Matyt, nieko nesigaus“. Aš vis kartojau: „Aš negaliu to padaryti. Aš išprotėsiu.“ Paprastai įtikdavau žmonėms, bet čia sakiau: „Spjauk į tai. Man nebesvarbu.“ Nusprendžiau vaidinti kaip pamišusi. Atsipalaidavau tik per vieną dublį. Ir tada Alejandro pasakė: „Puiku, štai ir viskas!“ Aktorės triumfą pažymėjo kita filmo scena – ciniškas Sem monologas apie profesinį tėvo perdegimą, suteikęs Stone „Oskaro“ nominaciją.
Pagaliau „Oskaras“
Emma Stone tapo miuziklų gerbėja, kai būdama aštuonerių metų teatre pamatė „Vargdienius“, ir suvaidinti miuzikle buvo jos svajonė. Ruošdamasi vaidmeniui filme „Kalifornijos svajos“, ji žiūrėjo keletą miuziklų, kurie įkvėpė režisierių Chazelle’į, tarp jų „Šerbūro lietsargius“ ar filmus, kuriuose vaidino Fredas Astaire ir Ginger Rogers.
Šis filmas iš Emmos pareikalavo labai daug.
Šis filmas iš Emmos pareikalavo labai daug, ji išmoko puikiai šokti, dainuoti ir labai įtikinamai atliko psichologinius susidūrimus su savo partneriu ekrane. Jos herojės Mijos vaidmuo daug išsamiau parašytas (ji turi namus, tėvus, apskritai tapatybę) negu jos partnerio, todėl ji atrodo ryškesnė. Ryanas Goslingas simpatiškas, bet jis daug praranda dėl Mijos. Mergina atliko nepalyginamai sunkesnę aktorinę užduotį, todėl jai atiteko ir „Aukso gaublys“, ir „Oskaras“.
Yorgoso Lanthimoso mūza
Emmos Stone karjerai labai svarbi buvo pažintis su vienu talentingiausiu šių laikų režisieriumi – Yorgosu Lanthimosu. Kartu jie jau sukūrė ne vieną projektą. Barokinė istorinė kostiuminė dramedija „Favoritė“ (The Favourite, 2018) yra apie kupiną moteriškų intrigų gyvenimą karalienės Anos rūmuose.
Čia pasirodžiusi iš pažiūros naivi provincialė Abigailė, vaidinama Stone, greitai susigaudo, kas čia yra kas, ir pradeda regzti savąjį slaptų planų voratinklį. Už šį vaidmenį aktorė taip pat buvo nominuota „Oskarui“, tačiau antrosios statulėlės nelaimėjo.
Savo antrąjį „Oskarą“ Emma Stone gavo suvaidinusi iš numirusiųjų prikeltą Belą Bakster fantasmagoriškoje Yorgoso Lanthimoso komedijoje „Prasti reikalai“ (Poor Things, 2023). Filmas, naujai interpretuojantis Mary Shelley „Frankenšteiną“, 80-ajame Venecijos kino festivalyje pelnė Didįjį prizą. Stone herojė iš naivaus vaiko, kuriam buvo persodintos smegenys, virsta įsitikinusia feministe.
Kino teatruose šiuo metu rodomas ir trečias bendras kūrėjų filmas – „Malonės rūšys“ (Kinds of Kindness).
Šeima, meilės dalykai ir kiti reikalai
Prie šeimos prisirišusi jaunoji aktorė, regis, yra retenybė didžiojo kino, blizgesio ir šlovės pasaulyje. „Man labai pasisekė, kad turiu tokią puikią šeimą ir žmones aplink save, kurie duos man į užpakalį, jei pasiklysiu. Šia prasme man labai pasisekė“, – sakė Stone.
Man labai pasisekė, kad turiu tokią puikią šeimą ir žmones aplink save, kurie duos man į užpakalį, jei pasiklysiu.
Savo aktoriniais stabais, kurie ją įkvepia, Emma vadina Diane Keaton, kuri, pasak jos, yra „labiausiai neįvertinta aktorė pasaulyje“, ir Marion Cotillard. Ji draugauja su aktore Jennifer Lawrence ir dainininke Taylor Swift. Emma beveik nekalbėjo apie savo santykius su Andrew Garfieldu, su kuriuo susipažino filmo „Nepaprastas žmogus-voras“ aikštelėje ir net ketverius metus palaikė artimus ryšius. „Niekada nekalbu apie tokius dalykus“, – pabrėžė ji, prieš žurnalistus užtrenkdama duris į savo asmeninį gyvenimą.
Išimtį ji padarė tik kartą, kalbėdama apie šeimos tragediją: 2008 m. jos motinai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Po dvejus metus trukusios kovos moteriai pavyko nugalėti ligą, o norėdamos tai atšvęsti, jos su Emma pasidarė tatuiruotę ant riešo: du paukščius, turėjusius atspindėti jų mėgstamą Paul McCartney dainą „Blackbird“.
Žinoma, Stone neapsiribojo vien tik istorijos pasakojimu ir nuo žodžių perėjo prie veiksmų – aktyviai įsitraukė į fondo „Stand Up to Cancer Foundation“ veiklą.
Dabar aktorė laiminga, ji sutiko tikrąją meilę. 2016 metais Emma susipažino su Dave’u Mackery filmuodamasi komiškame skečų šou. Iš pradžių jie iš visų jėgų stengėsi nuslėpti, kad tarp jų kažkas yra. Pirmasis viešas pasirodymas buvo per beisbolo rungtynes 2019 metais, į kurias jie atėjo kartu.
Tuomet pasaulis sužinojo, kad jiedu susižadėjo. Pora ketino susituokti 2020 metų pradžioje, tačiau koronavirusas įnešė tam tikrų korekcijų. Vestuvės galiausiai įvyko, tačiau tik rugsėjo mėnesį. Ceremonija buvo slapta, o kaipgi kitaip – viskas vyko Emmos stiliumi.
Sutikite Ryaną Goslingą ir Emmą Stone filme „Kalifornijos svajos“ rugpjūčio 9 d. festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.