B.Birdas yra vienas žinomiausių animacinio kino režisierių, sukūręs tokius kūrinius kaip „La Troškinys“, „Nerealieji“, „Aukštyn“, „Plieninis milžinas“. Šiais metais jis grįžta su naujausiu savo darbu – fantastiniu šeimos filmu „Rytojaus žemė“. Atrodo, kad gausią patirtį turintis režisierius puikiai susitvarkytų su tokio žanro filmu, tačiau iškilo žymiai daugiau problemų, nei buvo galima tikėtis.
Filmas pasakoja apie jauną priemiestyje gyvenančią paauglę Keisę (aktorė Britt Robertson), turinčią nepaprastą Niuton pavardę. Mergina trokšta išspręsti visas su mokslu susijusias problemas ir padėti pasauliui tobulėti. Tačiau tai tik merginos svajonės. Vis dėlto, netikėtai keista Keisės rasta moneta nuveda ją pas buvusį garsų išradėją Franką (aktorius George'as Clooney). Kartu jie stengiasi patekti į „Rytojaus žemę“ – kitos dimensijos pasaulį, sukurtą protingiausių ir meniškiausių Žemės žmonių.
Reikia paminėti, kad B.Birdo vaizduotė yra tiesiog nuostabi, visuose jo filmuose pasijunti kaip vaikas, pirmą kartą atvykęs į žaislų parduotuvę. „Rytojaus žemė“ nėra išimtis. Vizualus futuristinis pasaulis režisieriaus puikiai apgalvotas ir išpildytas: spalvotas, detalus miestas, gausybė skraidančių objektų ir aukštų dangoraižių, siekiančių padebesius. Taigi, šiuo klausimu nusivilti neteks.
Filmas pasitinka mus ne tik su šeimyniniams filmams tinkančia personažų dinamika. Frankas ir Keisė yra centrinės šios dinamikos figūros. Piktas, surūgęs pesimistas Frankas sutinka nepataisomą optimistę, tačiau daug pasaulio nemačiusią hiperaktyvią paauglę Keisę. Ji primena tipiškus Disnėjaus filmų personažus.
Holivudo vilkas George'as Clooney, atrodytų, turėtų „tempti“ filmo siužetą, tačiau viskas yra atvirkščiai. Jaunoji aktorė Britt Robertson – šio vakarėlio siela. Jos energingumas ir puikiai įvykdytos režisieriaus užduotys sukūrė įdomų, konkuruojantį personažą, kuris puikiai veikė tiek humoru paremtose scenose, tiek rimtuose, į apmąstymus vedančiuose dialoguose.
Aptarus įspūdingą pasaulio vaizdą ir įdomius pagrindinius filmo personažus, reikėtų pereiti ir prie blogų dalykų. Didžiausią disonansą filme sukelia politikos aiškinimai. Šios scenos atrodo pernelyg sudėtingos tokio žanro filmui. Nors filme ir stengtasi parodyti šiek tiek rimtumo, tačiau akivaizdžiai perlenkta lazda.
Filmas buvo suskirstytas į skyrius, o kova vyko tik tarp intelektualų. Bet kurio kito fantastinio filmo finalas būtų buvęs tiesiog sprogdinantis, tačiau intelektualioji kova atrodė lyg debatai: kas garsiau rėkia, tas laimi. Kitaip tariant, keletas sunkių dialogų, dar daugiau pamokų, kaip veikia žmonija ir politika, pasivartymai susikabinus ant žemės – ir štai pabaiga.
„Rytojaus žemė“ yra dar vienas per daug nuspėjamas šeimos filmas, kurio kūrėjai stengiasi būti protingi nereikalingose vietose. Kaip šis filmas prisijaukins savo numatytą auditoriją – nežinia, nes jaunesnei auditorijai bus tiesiog per sunku suprasti kai kurias dialogo vietas, o dar sunkiau bus jų tėvams, nes po fantastinio nuotykių filmo teks viską paaiškinti savo vaikams.
