Geriausiu lietuvišku vaidybiniu filmu pripažintoje, prestižiniame JAV „Sundance“ festivalyje už geriausią užsienio filmo režisūrą apdovanotoje „Sangailės vasaroje“ akrobatinis skraidymas yra viena svarbiausių temų. 17-metė Sangailė žavisi lėktuvais, svajoja skraidyti, tačiau nesiryžta judėti šios svajonės link. Bet viskas pasikeičia merginai sutikus Austę, žaismingą ir įkvepiančią paauglę.
Filme užfiksuoti dviejų akrobatinių lėktuvų skrydžiai, vėliau į lėktuvą sėda pati Sangailė (ją vaidina aktorė Julija Steponaitytė, „Sidabrinėse gervėse“ pripažinta geriausia metų Lietuvos aktore).
Prie Vilniaus esančiame Kyviškių aerodrome nufilmuotos skrydžių scenos – kvapą gniaužiančios. Tokios, kad filmą jau matę užsienio kino kritikai stebisi: atrodo, jog filmo biudžetas buvo daug didesnis nei buvo iš tikro.
Liepos pabaigoje Rumunijoje pasibaigusiame 9-ajame Europos akrobatinio skraidymo čempionate E.Meleckis laimėjo auksą. Nuo 1981 m. skraidantis lakūnas, daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas aviacijoje matė visko – tačiau niekada lig šiol nebuvo įgyvendinęs senos svajonės suvaidinti kine.
Dėl to gavęs Jurgio Kairio kvietimą prisidėti prie „Sangailės vasaros“ iš karto sutiko. Filme lakūnai ne tik skraido – didžiajame ekrane galima pamatyti ir juos pačius, ne tik jų pilotuojamus lėktuvus. E.Meleckis atlieka Sangailės instruktoriaus vaidmenį, o J.Kairį taip pat galima išvysti keliuose epizoduose.
Vienu sėkmingiausių mūsų dienų lietuvišku filmų jau tapusi „Sangailės vasara“ toliau keliauja po pasaulio kino festivalius – aplankė jų jau virš 20. E. Meleckis neabejoja: tarptautinė filmo kelionė kartu yra ir puikus Lietuvos aviacijos pristatymas.
Belaukiant filmo premjeros Lietuvoje rugpjūčio 21 d. kalbamės su geriausiu Europos pilotu apie „Sangailės vasaros“ užkulisius.
– Kaip prisijungėte prie „Sangailės vasaros“ komandos?
– Man paskambino Jurgis Kairys ir pasiūlė dalyvauti šitame projekte. Pasakė, kad statomas filmas apie merginą, kuri nori skraidyti. Kad filme bus skraidymas, lėktuvai. Pasiūlė dalyvauti kartu filmavimuose. Iš karto sutikau.
– Turbūt ne taip dažnai Lietuvos kino kūrėjai filmuoja akrobatinius skrydžius?
– Man tai buvo pirmas kartas kine – buvo labai įdomu viską stebėti iš vidaus. Esu matęs, kad Jurgis Kairys filmavosi filme apie karą, buvo lakūnu. Nebeatsimenu, koks tai filmas. O man „Sangailės vasara“ buvo pirmas susidūrimas su kinu. Jaunystės metais galvodavau – juk esu lakūnas, tai jei kokį nors filmą apie aviaciją statytų, galbūt mane pakviestų. Slapta apie tai svajodavau. Ir štai taip svajonės buvo įgyvendintos, labai gražiai.
– Koks buvo jūsų vaidmuo filme?
– Vaidinau instruktorių Eltoną – save! Esu instruktorius, kuris Sangailę pirmą kartą sodina į lėktuvą. Po kurio laiko, ji vėl atvažiuoja į aerodromą – aš sėdžiu ten ir su telefonu žinutes rašinėju. O ji man sako: „Gal galime dar pabandyti paskraidyti?“ Taigi, buvo ir pokalbio scena.
Aišku, nemažai teko filmuotis ir scenose, kur dviese lėktuvai kartu skraido – vieną pilotuoja Jurgis, o kitą – aš. Ten, kur dviviečiu lėktuvu skraido Sangailė, filmuojama iš arti – šitą lėktuvą pilotavau aš. Ne kartą skraidinau Juliją, o taip pat jos dublerę Justę Vaičiulytę.
– Filmo kūrimas – lėtas ir sunkus procesas. Ar kinas neišvargino?
– Mes, lakūnai, niekada greitai nepaskraidome ir patys. Jei atvažiuoji įpusėjus dienai, tai išvažiuosi jau saulei leidžiantis. Nors, atrodo, skrisi tik vieną ar du kartus. Aerodrome laikas bėga greitai – tad filmuojant nieko neįprasto nebuvo. Filmavomės vasarą, liepos mėnesį, apie penkias dienas iš eilės. Ir paskui dar buvo dvi su puse dienos papildomiems kadrams nufilmuoti.
– Filmą jau matėte – kokį įspūdį jis jums paliko?
– Iš pradžių, kai pamačiau filmo ištrauką internete ir supratau, kad jame vaizduojama ir merginų meilė, tarpusavio santykiai – tai truputį nustebino. Bet esu visiškai ne prieš. Tai yra gražu. Aš visam tam pritariu. Filme yra gražios merginos ir akrobatiniai lėktuvai – nežinau geresnio derinio, kokį galima matyti ekrane.
– Ar „Sangailės vasaros“ pasirodymas – į gera Lietuvos aviacijai?
– Geriau ir būti negali. Filmas jau dabar yra garsus: ir „Sundance“ laimėjęs, ir pas mus, „Sidabrines gerves“. Jis parodo mūsų aerodromą, lėktuvus, taip pat ir instruktorius – kad jie yra čia, kad jie moko skraidyti. Neįsivaizduoju kaip geriau mums visiems prasimušti, kad būtume truputį labiau žinomi. Tikiu, kad žinomumas gali padėti susirasti geresnes galimybes treniruotis, dalyvauti varžybose, atstovauti Lietuvai, pasiekti dar geresnius rezultatus – ir sukurti daugiau gerų filmų su Alante.