Visos Lietuvos kino teatruose rodoma juodoji komedija, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė Nicolas Cage, žeria kritikos šiuolaikinei visuomenei, ir tuo pačiu pateikia įdomių nuorodų į tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Taigi ką apie norvego Kristoffer Borgli režisuoto filmo scenarijų ir mūsų sapnavimo galimybes mano šios srities ekspertė?
– Rita, jūsų nuomone, kiek „Sapnų scenarijaus“ siužetas įmanomas mūsų gyvenimuose – tai yra, ar realu, kad nepažįstami žmonės įvairiose šalyse imtų sapnuoti tą patį, jiems taip pat nepažįstamą, asmenį?
– Sakyčiau, kad šis filmas – mūsų visuomenėje paplitusių šablonų, ypatingai – socialinių tinklų, kritika. Būtent pamačius Nicolas Cage herojų per kurį nors ekraną prasidėjo masinė psichozė. O kad iš tiesų įmanoma daugeliui sapnuoti tą patį žmogų, tai taip – pati turiu pavyzdį. Studijavau Jungtinėse Amerikos valstijose esančioje „Active dreaming school“– Aktyvaus sapnavimo mokykloje. Jos įkūrėjas Robertas Mossas, mano mentorius, sakydavo, kad jį sapnuoja itin dažnai – ypatingai damos. Susapnavusios rašo jam laiškus. Tiesa, jis įdomus ir išvaizdus vyras. Taigi tokių fenomenų yra.
Apskritai sapnai susiję su mūsų pasąmone. Vakaruose lucid dreaming – sąmoningas, skaidrus sapnavimas – ypač išpopuliarėjęs. Tuomet gali kontroliuoti sapnus, nes žinai, kad sapnuoji. Taip, žmogus gali kontroliuoti pasąmonės veiklą ir keisti sapnų siužetą, tuos iš pirmo žvilgsnio nesąmoningus vaizdinius. Visgi „Sapnų scenarijuje“ to nematysime – filme akcentuojami būtent nesąmoningi sapnai. Siūlau atkreipti dėmesį į įvairias detales, regimas ekrane. Pavyzdžiui, rūsys jau Froido mąstyme yra nurodomas kaip pasąmoninė sritis. Pasižiūrėkite, kokie filmo siužeto vingiai vyksta būtent rūsyje.
Na, bet grįžtant prie pirminio klausimo – taip, iš tikrųjų įmanoma. Žmonės apskritai dažnai sapnuoja įžymybes – lyg nė iš šio, nė iš to. Tiesa, ne taip masiškai, kaip šiame filme, kuriame šis masiškumas šaržuojamas. Žinoma, kai kurie jame pasakojami dalykai, kurie tampa nevaldomi, kelia nerimą. Galbūt realybėje esame ne visai toli nuo to, kas vyksta šioje komedijoje. Gal per daug esame atitraukę užuolaidas ir savo noru netenkame privatumo. Kai pradedama lįsti į žmogaus sapnus, taip užkariaujama pasąmoninė erdvė, kuri turi būti asmeninė.
– Ar verta prasibudus po itin intensyvaus sapno skubėti internete aiškintis, ką siužetas ar jo detalės reiškia? Kaip vertinate vadinamuosius sapnininkus?
– Tiek virtualūs, tiek popierinių knygų pavidalu išleisti sapnininkai pateikia platų spektrą paaiškinimų. Jei atsiversite penkis sapnininkus, tą patį simbolį visi aiškins skirtingai. Be to, šiuolaikiniai psichologai tarpusavyje ginčijasi, ar sapnai yra praeities įvykių sudėliojimas į stalčiukus, ar visgi ateities projekcija. Tad nesiūlyčiau vadovautis sapnininkais, nes jie gali suklaidinti. Pavyzdžiui, Jungas skirstė sapnus į paprastus ir didelius. Tie paprastieji dažniausiai yra buitiniai, kai kartojame tai, ką veikėme dienos metu, o didieji gali būti susiję su didžiais įvykiais.
Na, o rimtesnėse sapnų mokyklose siūloma žmogui su savo pasąmonės simbolika pažindintis rašant sapnų dienoraštį. Kitaip tariant, jei susapnavai kažką įdomesnio, viską užsirašyk. Rašyti rekomenduojama esamuoju laiku, nepamiršti datos, pavadinimo. Mūsų pasąmonė yra gana primityvi, ir savo sapnų simboliką išsiaiškinti nėra taip sudėtinga.
Pavyzdžiui, sapnuojame batus. Garsus sapnų aiškintojas ir tyrinėtojas graikas Artemidoras sakė, kad karaliui ir batsiuviui šis simbolis reikš visiškai skirtingus dalykus. Galbūt jums tai reikš naujus žygius, keliones, o jei esate verslininkas, batų pardavėjas – gal ir naują siuntą prekių.
Kodėl tai naudinga? Kuo geriau susipažįstame su savo pasąmone, tuo geriau galime valdyti nesąmoningus impulsus. Be to, daugelis didžiųjų žmonijos atradimų padaryti būtent sapnuose – pavyzdžiui, Mendelejevas ir cheminių elementų lentelė.
– O ar galime artėjant nakčiai patys padidinti tikimybę susapnuoti kažką pozityvaus? Kaip paruošti save miegui, kad nesapnuotume košmarų?
– Nereikia bijoti košmarų. Yra toks populiarus britas sąmoningo sapnavimo treneris Charlie Morley. Jis kalba taip – sapnuoti košmarą nėra blogai. Jie atkreipia dėmesį į tuos dalykus, į kuriuos dienos metu numojame ranka. Jei košmarai kartojasi kasnakt, vadinasi, reikia pasirūpinti savimi. Žinoma, viskas priklauso nuo to, koks tai sapnas. Psichologija, santykiai, ekonomika, socialiniai ryšiai – sapnas nukreipia į jūsų gyvenimo sritį, kurioje yra bėda.
Jei galite kontroliuoti sapnavimą, problemą išspręsite jau sapno metu. Pavyzdžiui, jei sapne jus vejasi, dabar siūloma su tuo nekovoti ir pažvelgti baimei į akis, apsikabinti baimę keliantį objektą, suteikti jam meilės ir priimti tą savo dalį, kurią realybėje esame nustūmę.
Jei visgi būtinai norite susapnuoti kažką pozityvaus, dar norėčiau priminti, kad gyvenimas nėra vien pozityvus arba vien negatyvus. Siūlyčiau daugiau pozityvumo matyti kasdienybėje, mažiau lindėti socialiniuose tinkluose, dažniau džiaugtis realybe, artimais žmonėmis, gamta, kuri dar nesuniokota.
Galiu šiek tiek pakreipti klausimą – o kaip susapnuoti problemos sprendimą? Viena mano bičiulė, labai racionalus žmogus, pametė savo planuoklį. Ji man pasiskundė, ir aš jai pasiūliau nusiraminti, pagulėti vonioje, užsirašyti raštelį, kuriame prašo pasąmonės parodyti, kur tas planuoklis, dar gerai pagalvoti prieš miegą, ir raštelį pasidėti po pagalve.
Žinoma, draugė ryte planuoklį rado po pirkinių krepšiais. Sapne pas ją atėjo močiutė, nuvedė į prieškambarį ir parodė, kur jis. Tad jei ir jūs turite panašią problemą, pasinaudokite šiuo paprastu patarimu, paklauskite savęs, savo pasąmonės, kaip išspręsti ją. Sapnas gali padiktuoti ir tiesioginį atsakymą, ir pateikti nuorodų. Pasąmonė jūsų neišduos ir jums nemeluos.
