„Ingmaras Bergmanas ir Mia Hansen-Løve yra skirtingų kartų ir stilistikos režisieriai, savo laikysena ir žvilgsniu į mus supantį pasaulį ypatingai brangūs „Scanoramai“. Nusprendėme sukurti intrigą – pakviesti į poetišką meditaciją apie jausmus ir kūrybą legendinėje Faro saloje. Moterų kūrėjų akimis pasinersime į užburiantį šiaurietišką kraštovaizdį ir laikui nepavaldžias bergmaniškąsias temas. Tikimės, kad šiais metais pavyks surengti festivalį kino teatre, sugrąžinant naujausius ir įdomiausius europietiškus filmus ten, kur jie ir turi būti žiūrimi – didžiuosiuse ekranuose“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Lietuvos žiūrovai jau turėjo progą susipažinti su M.Hansen-Løve ir jos subtilia režisūra, skiriančia ypatingą dėmesį filmų vizualumui ir veikėjų psichologiniams portretams – „Scanorama“ rodė ir platino jos filmą „Ateitis“ (2006) su Isabelle Huppert pagrindiniame vaidmenyje.
„Bergmano sala“ nukelia į legendinę Faro salą, kurioje gyveno ir kūrė I. Bergmanas. Pagrindiniai veikėjai, kino režisierių pora, apsistoja laukinės gamtos apsuptyje ir tikisi rasti įkvėpimą savo naujiems darbams. Kūrybinis sąstingis didžiausią nerimą kelia Kris. Ji – pradedanti režisierė, negalinti pasigirti šlove ir aplinkinių dėmesiu kaip jos vyras. Lėtoje dienų tėkmėje salos kerai paskandina ją vaizdiniuose apie pirmąją meilę, o rašomas scenarijus pagaliau įgyja kontūrus. Kurdama pagrindinės veikėjos Eimi portretą, Kris pajunta, kad ribos tarp tikrovės ir vaizduotės blanksta, bet įgyja pasitikėjimo savo jėgomis kaip menininkė – galvoje gimstantys pasakojimai liudija, kad jos gyvenimas ir jausmai gali kurti naujus ir savarankišku pasaulius.
Režisierė M.Hansen-Løve subtiliai atiduoda pagarbą kino istorijai ir savitai interpretuoja I. Bergmaną dominusias temas – kūrybos ir jausmų slėpinius. Ji įsitikinusi, kad be salos kraštovaizdžio ir tūkstančius porų išskyrusio I. Bergmano filmo „Scenos iš vedybinio gyvenimo“, naujausioje juostoje sunkiai rastume tiesioginių nuorodų į kino genijaus kūrybą, bet prisipažįsta, kad I. Bergmano darbai penkiolika metų veikė jos vaizduotę. Naujausias filmas padėjo suvokti šias įtakas ir naujai prakalbinti jiems abiems aktualias temas.
„Tarp mano pagrindinių veikėjų, režisierių, tvyro nuolatinė įtampa. Ji ir skiria, ir jungia. Bendraudamas su kuriančiu žmogumi, niekada negali galutinai patekti į jo vidinį pasaulį, o jis – galutinai atsiverti. Tai jo vaizduotės teritorija. Mane domino klausimas, kaip meilė ir kūryba apvogia ir papildo viena kitą“, – teigia M.Hansen-Løve.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
