Undinė (rež. Christian Petzold)
Šių dienų Berlyne įsiplieskia gyvenimo ir mirties ribas peržengianti meilės istorija, audringa, lyg atkeliavusi iš romantizmo epochos kūrinio puslapių.
Pagrindinė filmo veikėja, graži mergina vardu Undinė, žavi turistus pasakojimais apie Rytų ir Vakarų Berlyno architektūrą. Tarp jų – ir svajotojas Kristofas, neatsispiriantis merginos kerams ir pamilstantis Undinę. Tačiau merginos praeitį gaubia tamsi paslaptis, susijusi su jos ankstesniu romanu.
Prakaituok! (rež. Magnus von Horn)
Silvija – kūno rengybos instruktorė ir moderni šių laikų mergina. Ji ambicinga ir atkakliai siekia vienintelio tikslo – įrašais socialiniuose tinkluose skleisti žinią apie savo pagrindinį kūrinį – save. Vieną dieną instagrame pasirodo jos išpažintis apie vienatvę, tik ar socialinių tinklų žvaigždė gali sau leisti būti nuoširdi? Režisierius tiksliai ir negailestingai vaizduoja narcizišką nuomonės formuotojų kultūrą ir įdėmiai žvelgia kitapus blizgaus stiklo, už kurio veriasi aidinti tuštuma.
Helena (rež. Antti Jokinen)
1915 m. Helena Schjerfbeck, visų pamiršta menininkė, gyvena kaime su garbaus amžiaus motina. Jos pirmoji paroda liko tolimuose prisiminimuose, o nauji darbai gimsta tik iš vidinės aistros. Viskas pasikeičia, kai meno pirklys atranda Heleną ir ryžtasi surengti didžiulę jos kūrybos parodą. Nepaisant sėkmės, svarbiausia akimirka moters gyvenime tampa pažintis su aistringu jos meno gerbėju, savamoksliu tapytoju Einaru Reuteriu, kuris tampa Helenos patikėtiniu ir neišsipildžiusia gyvenimo meile.
Paryžiaus kaligramos (rež. Ulrike Ottinger)
6-ojo dešimtmečio Paryžius – avangardo sostinė ir naujos kartos menininkų bei intelektualų biotopas. Dvidešimtmetė Ulrike Ottinger atvyko į jį, vedama troškimo kurti, ir ateinančius dvidešimt metų šį miestą vadino savo namais. Klaidžiodama tarp knygynų, koncertų salių, teatrų, kino teatrų, muziejų ir kavinių, vokiečių dokumentinio kino grande dame tyrinėja savo atminties žemėlapį ir jame ryškėjančius praeities Paryžiaus kontūrus – meninio ir politinio gyvenimo sceną, kurioje ne tik skleidėsi naujos idėjos, bet ir siautė XX a. demonai.
Tuvė (rež. Zaida Bergroth)
Menininkė Tuvė Janson tapo žinoma ir mylima visame pasaulyje, kai, blaškoma kūrybinių kančių ir netradicinio asmeninio gyvenimo, ėmėsi netikėto projekto: sukūrė jaukų ir magišką Muminukų pasaulį. Filmas „Tuvė“ pasakoja apie aplinkybes, kuriomis gimė viena populiariausių pasaulyje knygų serijų, taip pat vaizduoja talentingos ir unikalios menininkės kelią į kūrybinę ir asmeninę laisvę.
Sesutė (rež. Stéphanie Chuat ir Véronique Reymond)
Liza – talentinga dramaturgė, pastaruoju metu atidėjusi rašymą į šalį. Moteris su šeima gyvena Šveicarijoje, bet jos širdis liko Berlyne ir plaka tuo pačiu ritmu, kaip ir dvynio brolio. Jų ryšys dar labiau sutvirtėja, kai Svenui diagnozuojama sunkios formos leukemija. Liza nusprendžia sukilti prieš likimą ir bet kokia kaina grąžinti talentingą teatro aktorių į sceną. Ji visą save atiduoda broliui, rizikuodama sugriauti net savo santuoką.
Piemenė ir septynios giesmės (rež. Pushpendra Singh)
Laila – gražuolė nomadė piemenė, gyvenanti Kašmyro regione. Nors ji yra teisėta Tanviro žmona, jos grožis tarsi magnetas traukia visų apylinkių vyrų žvilgsnį, įskaitant žandarą Muštaką, kuris žutbūt nori užkariauti jos širdį. Šis XIV a. indų poeto mistiko įkvėptas filmas – poetiška ir mitologine magija persmekta istorija, kuri, perkelta į šiuolaikines Indijos realijas, nuskamba kaip tikras feminizmo manifestas.
Rouzė vaidina Džiulę (rež. Joe Lawlor, Christine Molloy)
Per paskaitą apie gyvūnų eutanaziją veterinarijos studentė Rouzė nusprendžia pagaliau rasti savo biologinę motiną. Pasirodo, šios vardas yra Elen, ji yra sėkminga aktorė, bet, deja, nedega noru susipažinti su ilgus metus nematyta dukra. Šis susitikimas atveria tamsią Rouzė gimimą gaubiančią paslaptį, kuri privers ją iš naujo atrasti save. „Rouzė vaidina Džiulę“ – tai įtampos kupinas keršto kokteilis, kurį sudaro puiki aktorių vaidyba ir chirurgiškai tikslūs estetiniai pasirinkimai.
Nilo Dievo motina (rež. Atiq Rahimi)
Ruanda, 1973-ieji. Aukštai ant kalvos įsikūrusi „Nilo Dievo motina“ – prestižinė katalikiška mergaičių mokykla, kurią lanko būsimasis šalies elitas. Artėja baigiamieji egzaminai, o mokinės dalijasi bendru miegamuoju, pomėgiais ir svajonėmis. Įprasta kasdienybė, regis, toliau teka sava vaga, bet šalyje ir mokykloje bręsta stiprios prieštaros. Merginų ir visos tautos laukia negrįžtami ir žiaurūs pokyčiai.
Mergaitės (rež. Pilar Palomero)
Selija mokosi katalikų mokykloje ir be prieštaravimų sutinka su jos konservatyviomis, bet kokį individualumą smerkiančiomis taisyklėmis. Viskas pasikeičia, kai į jų klasę ateina naujokė Brisa. Ant paauglystės slenksčio stovinčios mergaitės greitai susidraugauja ir maištaudamos padeda viena kitai atrasti gyvenimą už sustabarėjusių vertybių, iki tol sudariusių jų pasaulį. Šis retos brandos debiutas atskleidžia tai, kas ne visada pavyksta ir pripažintiems meistrams: pažvelgti į vaikų pasaulį jų pačių akimis.
Katė sienoje (rež. Vesela Kazakova, Mina Mileva)
Irina – vieniša bulgarė motina, gyvenanti Londone. Jos kasdienybėje tiek daug iššūkių, kad moteris netrunka pasijusti kate sienoje. Galiausiai tokią sutinka ir tikrovėje. Diplomuota architektė, neradusi galimybių įsitvirtinti korumpuotoje gimtojoje šalyje, bando kurti naują gyvenimą, bet jos svajonėms tenka atlaikyti ne vieną realybės smūgį.
Dėdė (rež. Frelle Petersen)
Krisė ir jos neįgalus dėdė gyvena apleistame ūkyje. Jų keisti santykiai, įrėminti kasdienės rutinos, kupini meilės ir tylos. Ant Krisės pečių gula ūkio darbai ir dėdės globa. Prižiūrėdama sunkiai besiveršiuojančią karvę, ji pajunta, kad darbas su gyvūnais galėtų būti jos gyvenimo kelias. Mergina susibičiuliauja su veterinaru Johanesu ir pamažu pradeda pažinti išorinį pasaulį. Užgimus meilei, Krisei tenka apgalvoti galimus gyvenimo pokyčius.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4 – 22 d. Filmus galite žiūrėti virtualioje kino platformoje kinas.scanorama.lt.
