Festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė atkreipė dėmesį, kad bet kokios sukaktys yra savotiškos ribos, kviečiančios retrospektyviai apžvelgti nuveiktus darbus ir įvertinti, kas buvo atlikta gerai, o kas turėtų įgyti naują kryptį. Pirmąją „Scanoramą“ atvėręs Larso von Triero „Dogvilis“ pritrenkė ir žiūrovus, ir kritikus.
Jį lydėjo režisierių Thomo Vinterbergo „Šventė“, Kristiano Levringo „Karalius gyvas“, Soreno Kragho-Jacobseno „Mifunė“, tapę ankstyvosios „Scanoramos“ ašimis, atveriančiomis erdvų ir nepažintą Šiaurės kino horizontą.
Pagarbos gestas pirmajam „Scanoramos“ režisieriui ir kino grandų draugija
Atiduodama pagarbą savo pirmajam režisieriui, „Scanorama“ dvidešimtąjį jubiliejų kvies švęsti su L.von Triero „Karalijos: egzodo“ pirmąją ir antrąją serijomis ir toliau stebėti vieno svarbiausių šiuolaikinio Europos kino enfant terrible kūrybinį maištą.
Nuosekliai sekdama ir kitų savo ilgamečių režisierių kūrybines biografijas, „Scanorama“ paruošė išskirtinę kino grandų programą prisiekusiems sinefilams, kurios karkasą formuos atidarymo ir uždarymo filmai. Festivalį atvers austrų režisierės Marie Kreutzer „Korsažas“, originaliai, beatodairiškai ir žaismingai rekonstruojantis Austrijos imperatorienės Elžbietos Vitelsbach-Sisi portretą, Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“ pelniusį geriausios aktorės apdovanojimą pagrindinio vaidmens atlikėjai Vicky Krieps.
Festivalį užversiantis Lucos Guadagnino „Kaulai ir visa kita“ dar kartą įrodys režisieriaus ir aktoriaus Timothée Chalamet dueto stiprumą. Šįkart prie jų prisijungė Venecijos kino festivalio kritikų širdis pavergusi kylanti žvaigždė Taylor Russel. Juosta savaip tęsia atidarymo filmo padiktuotą toną, įtraukdama į kerintį pasakojimą apie pirmąją meilę, išradingai jungiantį romantikos ir siaubo elementus.
Tarp įsimintino atidarymo ir uždarymo filmų dueto išsirikiavo sinefiliškasis Europos kino žvaigždynas ir jo naujausi kūriniai: brolių Dardenne'ų „Toris ir Lokita“, Mios Hansen-Love „Vieną gražų rytą“, Alberto Serra „Salų tyla“, Hlynuro Pálmasono „Prakeikta žemė“, Eriko Poppes „Emigrantai“, Bertrando Bonello „Koma“, Jerzy Skolimowskio „I-A“, Paolo Tavianio „Sudie, Leonora“, Michaelio Kocho „Trys žiemos“, Quentino Dupieux’o „Neįtikėtina, bet tiesa“. Stiprių moteriškų portretų galeriją pristatys Innos Sahakyan „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“, Shô Miyake „Maža, lėta, bet užsispyrus“ ir Emily Atef „Kaip niekad anksčiau“.
Festivalio naujienos: pagrindinis konkursas ir filmas žiūrovų favoritas
Pagrindine jubiliejinio festivalio naujiena taps ilgametražių filmų konkursas, pristatantis kūrinius, atspindinčius svarbius ir ryškius šiuolaikinio Europos kino procesus. Tai drąsūs originalios stilistikos filmai, kurių režisierių kūrybinės biografijos dar tik prasideda, bet pasižymi ryškiu autoriniu balsu.
Šie kino kūrėjai ir jų juostos dar nėra pelnę apdovanojimų pagrindiniuose kino forumuose, todėl „Scanoramos“ rengėjai išsikėlė tikslą sukurti jiems matomumo ir tinkamo įvertinimo erdvę.
Pirmojoje konkurso programoje išsirikiavo minėtoji M.Nakonečno „Drugelio vizija“, tarptautiniame šiuolaikinio meno lauke įsitvirtinusios menininkės ir kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Kapinynas“, Gáboro Fabriciuso „Ištrinti Franką“, Alessio Rigo de Righi ir Matteo Zoppis „Legenda apie karališkąjį krabą“, Isabelle Stever „Šuolis“, Mitros Farahani „Iki penktadienio, Robinzonai“, Carmen Jaquier „Griausmas“, Franciskos Eliassen „Paskutinis pavasaris“ ir Guðmunduro Arnaro Guðmundssono „Nekaltos būtybės“.
„Scanorama“ įsteigė 7000 eurų prizą geriausiam konkursinės programos filmui, kurį rinks tarptautinė žiuri: Europos kino akademijos narė, buvusi Europos kino apdovanojimų direktorė ir prodiuserė, Wimo Wenderso fondo direktorių valdybos narė Marion Döring, kino režisierius ir prodiuseris Sergejus Stanojkovskis, scenaristė ir kino režisierė Ibolya Fekete, kino programų sudarytoja Annina Wettstein, programų koordinatorė ir Berlyno tarptautinio kino festivalio dirbtuvių „Doc Station“ atrankos komiteto narė Fabienne Moris.
Festivalio industrinių renginių programos „SCA Kryptys“ koordinatorė Goda Januškevičiūtė atkreipė dėmesį į šiais vyksiantį rekordinį kino profesionalams ir vizualiąja kultūra besidomintiems žiūrovams skirtų meistriškumo dirbtuvių skaičių – jubiliejinėje programoje išsirikiavo dvylika meistriškumo seminarų ir diskusijų.
Ypatingo kino kūrėjų dėmesio sulaukė scenaristo ir scenarijaus konsultanto Gualberto Ferrari scanarijaus vystymo dirbtuvės, į kurias buvo atrinkti trys ilgametražiai ir du trumpametražiai lietuviškų filmų projektai. Pasak G.Januškevičiūtės, toks susidomėjimas kino projektų vystymo galimybėmis vėlesniais metais leidžia tikėtis naujų talentų dalyvavimo ir pagrindinio konkurso programoje.
Savito balso paieškų teritoriją pratęs ir trumpametražių filmų konkursinė programa „Europos blyksniai“, 2008 m. prasidėjusi kaip Baltijos šalių trumpametražių filmų konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“, 2019 m. išplėtusi savo žemėlapį į visą Baltijos jūros regioną, o šiais metais pakvietusi dalyvauti pradedančiuosius režisierius iš visos Europos.
5000 eurų piniginį prizą geriausiam visos programos filmui įsteigė asociacija LATGA, o 3000 eurų piniginį prizą geriausiam lietuvių režisieriaus filmui – Lietuvos kino centras.
Dar viena naujovė šių metų festivalyje – filmo žiūrovų favorito rinkimai, į kuriuos kviečia „Scanoramos“ partneris „Lonas“. Jis pristatys ir festivalio naktinę programą, lapkričio 12 d. Vilniuje ir Kaune kviečiančią į kinematografinį nuotykį su L.von Triero „Karalijos: egzodo“ pirmąja ir antrąja serijomis, Kristofferio Borglio „Bloga nuo savęs“ ir Verenos Paravel bei Lucieno Castaingo-Tayloro „De Humani Corporis Fabrica“.
Vokiško kino salonas
Vokiečių kino pjūvį pristatys tradicinis „Goethe’s salonas“, šiais metais kuriantis ryškią jungtį tarp praeities ir dabarties kontekstų. Vokiškajame salone žiūrovų lauks rinktinė nekonvencionalų vokiečių kino istorijos kanoną formuojanti draugija ir naujausi pastarojo meto kūriniai: Jönso Jönssono „Aksioma“, Isabelle Stever „Šuolis“, Dane’ Komljeno „Vandens pradas“, Sabrinos Sarabi „Niekas neprižiūri veršelių“, Ann Oren „Pjafas“, Franziskos von Stenglin „Modernaus gyvenimo dulkės“, Danièle’s Huillet ir Jeano-Marie Straubo „Antigonė“, Rainerio Wernerio Fassbinderio „Karčios Petros fon Kant ašaros“ ir Ulrikes Ottinger „Frykas Orlando“.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Goethe’s instituto Vilniuje kultūros programų koordinatorė Auksė Bruverienė perdavė direktorės Annos Marios Strauß linkėjimus ir sveikinimą, kuriame džiaugiamasi ne tik „Scanoramos“, bet ir mažuoju „Goethe’s salono“ jubiliejumi – vokiškų filmų programa festivalyje pristatoma jau penktus metus. A.M.Strauß neslėpė susižavėjimo festivalio tikėjimu kino magija ir pasidžiaugė šių metų vokiškosios programos gyvybingumu bei veržlumu savitai pasakoti pasirinktas istorijas.
Šiuolaikinis lenkų kinas: klasikos interpretacijos ir hamletiški klausimai karo akivaizdoje
Antrus metus festivalio rėmuose vykstančios „Lenkų kino dienos „Scanoramoje“ nukreipia žvilgsnį į šiuolaikines klasikos interpretacijas, legendinių asmenybių portretus ir politines aktualijas atkartojančius kino bei teatro santykius. Lenkų kino dienų rinkinyje – Jerzy Skolimowskio „I-A“, Elwiros Niewieros ir Piotro Rosołowskio „Hamleto sindromas“, Agnieszkos Smoczyńskos „Tyliosios dvynės“ ir Annos Kazejak „Sumautas Bornholmas“.
Spaudos konferencijoje apsilankęs Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorius Andrzejus Kierulis pasidžiaugė, kad šių metų lenkiškojoje programoje atsirado pastarojo metų lenkų kino grietinėlė. Pasak jo, tai kruopščiai atrinkti, geriausi ir stipriausi filmai. Lenkų kiną visada domino universalios temos, o šiais metais jos neišvengiamai aptariamos ir iš politinių aktualijų perspektyvos.
Kino festivalio misija – prasmių ir bendruomenių kūrimas
„Scanoramos“ programos koordinatorius Dmitrijus Gluščevskis atkreipė dėmesį, kad rengiant festivalį įdomu ieškoti ne tik naujovių, bet ir netikėtų derinių, ieškoti konceptualių mažesniųjų programų komponavimo sprendimų. Tą įrodo dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“, kurią šiais metais sudaro savotiški diptikai – nuo karo patirtis apmąstančių archyvinės dokumentikos iki animuotų ekonominės arba karo nulemtos emigracijos istorijų.
„Scanorama“ tęsia ir kitą programos misija – kino istorijos žinių sklaidą, todėl šiais metais programoje „Galvok ką nori“, pasukusiai radikalesne kryptimi neatsitiktinai atsirado vienas ryškiausių eksperimentinio kino kūrėjų, išimtinai su rasta medžiaga dirbantis austras Peteris Tscherkasskis, iki šiol beveik nerodytas Lietuvoje.
Šalia P.Tscherkasskio įsitaisė ir dar vienas ekscentriškas „senukas“ – austrų režisierių trijulės grynuolis „Liepsnojančios ausys“ – kultinis pop-fantastinis „queer“ filmas, 1991-ais nufilmuotas „Super8“ juosta, o šiuo metu restauruotas ir suskaitmenintas. Kita programos režisierė Gaëlle Rouard savo filmą „Ryškiai blyksinti šviesa“ rodys iš vienintelės egzistuojančios kopijos per asmeninį projektorių, taip kurdama savitą dialogą su taip pat iš juostos rodomomis Dušano Makavejevo „W.R.: Organizmo paslaptimis“ (1971).
Dėmesį kino suvokimo kontekstams liudija ir pasikeitusi festivalio katalogo struktūra. Tradicinį katalogą su filmų aprašais pakeitė leidinys, kuriame vietą rado specialiai „Scanoramai“ parengti interviu su filmų režisieriais, aktoriais ir kritikais, analitiniai tekstai, komentuojantys kino raidos teorinius aspektus ir išskirtinius programos akcentus. Tuo tarpu siekis laikytis tvarumo principų filmų aprašus paskatino perkelti į festivalio interneto svetainę.
Pasak D.Gluščevskio, kino festivaliai – tai ne tik filmų žiūrėjimo, bet ir prasmių bei bendruomenių kūrimo erdvė. „Scanoramos“ laikyseną šiuo klausimu atspindi ne tik pasikeitusi katalogo struktūra, bet ir tradiciškai kino teatro erdvėje įsikūrusios „Caffeine“ kavinėje vykstantys kino klubai, susitikimai su festivalio svečiais, klausimų ir atsakymų sesijos, gyvi filmų seansų pristatymai.
Lietuvių premjeros: dokumentikos teritorija ir specialieji seansai
Lietuvių kino premjeros šiais metais įsikūrė išskirtinai dokumentikos teritorijoje. E.Škarnulytė savo debiutiniame ilgametražiame filme „Kapinynas“ nukreipia kamerą į Ignalinos atominę elektrinę ir iš skirtingų perspektyvų apmąsto branduolinės technologijos poveikį bei amžinąjį sugrįžimą primenantį energijos ciklą. Filmo prasminį kontekstą praplės režisierės meistriškumo seminaras „Antropocenas, gilusis laikas ir geologinės traumos“ bei specialusis filmo seansas su gyva muzika renginių erdvėje „Gallery 1986“.
Vytautas Tinteris „Garso medžioklėje“ pristatys garso menininko Audriaus Šimkūno portretą. Ypatingą vietą jame užima 24 kanalų garso takelis, kurtas bendradarbiaujant su LMTA muzikos inovacijų studijų centru ir montuotas sferinėje erdvinio garso salėje.
Joje vyks ir specialieji filmo seansai, pakviesiantys išgyventi netikėtą kinematografinę ir garsinę patirtį. Jam antrins naujausias Vytauto V.Landsbergio filmas, skirtas vienam žymiausių Lietuvos fotografų Antanui Sutkui. Festivalyje įvyks ir nacionalinė paskutinio Manto Kvedaravičiaus filmo „Prologas“ premjera, skaudžiai primenanti, kokio masto režisierių turėjome, ir kokio masto mąstytojo šiemet netekome Mariupolyje.
Kino festivaliai ir žaliosios praktikos
Festivalio rengėjai akcentavo, kad „Scanorama“ nuosekliai laikosi tvariosios kultūros festivalių organizavimo krypties ir kiekvienais metais stiprina ją naujais žingsniais, praktiškai pritaikomais renginio kasdienybėje.
Su jais susijęs ne tik sprendimas atnaujinti katalogo struktūrą, filmų aprašus perkeliant į festivalio interneto svetainę, bet ir šių metų naujiena – elektroninė katalogo versija. Komandos nariai ir žiniasklaidos atstovai raginami rinktis elektroninę akreditacijos versiją, tačiau vienas rimčiausių aplinkai draugiškų pasirinkimų – „Scanorama“ tapo pirmuoju kino festivaliu Lietuvoje, logistikos reikmėms naudojančiu elektromobilius, kuriuos festivalio reikmėms suteikė elektromobilių dalijimosi paslaugas teikianti bendrovė SPARK.
G.Januškevičiūtė pabrėžė, kad vienu svarbiausių industrijos renginių programos „SCA Kryptys“ akcentų taps diskusija „Tvarumas Lietuvos kino festivaliuose: kaip filmus rodyti tvariau? Žaliosios chartijos kino festivaliams pasirašymas“, po kurios kino festivaliai bus kviečiami pasirašyti Žaliąją chartiją ir prisijungti prie tvarių kultūros festivalių rengėjų bendruomenės. Šiuo metu Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra pirmasis ir vienintelis šią chartiją pasirašęs kino festivalis Lietuvoje.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 10–20 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
