Filmo „Tėvas“ pagrindinis veikėjas V.Antonovas per savo gyvenimą yra pavogęs milijoną rublių iš įvairių valstybinių įstaigų ir 20 gyvenimo metų jis praleido 15-oje skirtingų kalėjimų. Tačiau filme papasakota istorija buvo ne apie V.Antonovo kriminalinę praeitį, bet apie jo šeimyninį gyvenimą: 73-ejų metų vyras augina naujagimį sūnų, 10 vaikų ir 2 anūkus.
Tikslas – daugiau nei 18 vaikų
V.Antonovo gyvenimo tikslas – pagerinti senelio, susilaukusio 18 vaikų, rekordą. „Džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris mane palaiko ir padės šį tikslą įgyvendinti“, – apie savo žmoną Rimą Antonovienę, su kuria susituokė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pasakojo V.Antonovas.
„Tai talentingas senis – apgavikas, kuris apsikabinęs savo galingom rankom laiko gyvenimą. Man pasirodė, kad šis žmogus yra metęs iššūkį ir laikui, ir likimui“, – pagrindinį filmo veikėją apibūdino režisierius M.Sargsyanas.
Dokumentiniame filme buvo parodyta skurdi daugiavaikės šeimos realybė: vaikai laukiantys savo porcijos ryžių ir miegantys šiaudų prikrautuose garduose, V.Antonovo gitara skambinamos nešvankios dainelės, miške tėčio pjaunama kalėdinė eglė ir persirengimas Kalėdų Seneliu, kuris visus apdovanoja nekukliai atrodančiomis dovanėlėmis. Nors Antonovų namai prabanga netviska, tačiau, sprendžiant iš to, kad viena iš V.Antonovo dukrų apsiverkia negavusi Barbės, tampa aišku, kad tėvas yra pasiryžęs dėl vaikų padaryti bet ką.
Premjeros metu filmo žvaigždė braukė ašarą
V.Antonovas filmo premjeroje pasirodė vienas. „Žmona liko namie prižiūrėti vaikų“, – sakė jis.
Pagrindinis dokumentinio filmo herojus liko patenkintas tuo, ką išvydo didžiajame kino ekrane, ir apie M.Sargsyano darbą atsiliepė šitaip: „Buvau sukrėstas ir daugelyje filmo vietų net verkiau. Svarbiausia, kad žmonės mane suprato ir nepasmerkė“. V.Antonovas dėkojo, kad žiūrovai priėmė jį tokį, koks yra, ir žadėjo pagerinti senelio rekordą.
Paklaustas, ar neįkyrėjo dvejus metus trukę filmavimai ir nuolat namuose šmėžuojančios kameros, V.Antonovas atsakė: „Įpratome, kad mus taip ilgai filmuoja, ir tiesiog nebejautėme kamerų ir nekreipėme į jas dėmesio.“
„Filmavome labai ilgai ir tam ši šeima buvo ruošiama: po truputį prie jos priartėjome vis arčiau. Dirbome atskirai su kiekvienu žmogumi“, – apie dokumentinio filmo kūrimo užkulisius pasakojo režisierius M.Sargsyanas.
Šią savaitę kino forumas „Scanorama“ pristatys dar tris mūsų šalies režisierių dokumentinius filmus. Juose bus pažvelgta į Lietuvos emigrantų Švedijoje gyvenimą, žaislus gaminančių Baltarusijos miestelio Žlobino vietinių kasdienybę ir piligriminės kelionės pėsčiomis iki Ispanijos įspūdžius.
