„Scanorama“ kiekvienais metais atiduoda pagarbą savo ištakoms, pristatydama naujausius ir įdomiausius Šiaurės šalių filmus. Džiaugiuosi, kad šiais metais jie atveria ne tik aktualias dabarties temas, bet ir daugiasluoksnį skandinavų kultūros portretą. Jo štrichus brėžia vienas ryškiausių „Dogmos 95“ judėjimo dalyvių Thomas Vinterbergas, pasaulinio lygio suomių tapytoja Helene Schjerfbeck ir nuostabaus trolių Mumių pasaulio kūrėja, suomių bei švedų rašytoja Tove Jansson“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Prieštaringa laisvės studija
Programos „Naujienos iš Šiaurės“ ašimi tapo T.Vinterbergo filmas „Dar po vieną“, pristatytas Kanų, Toronto ir San Sebastiano kino festivaliuose. Pastarajame pagrindinį vaidmenį atliekantis Madsas Mikkelsenas pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą. Norvegų filosofo Finno Skårderudo teorija teigia, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo yra 0,05 procentų per maža koncentracija alkoholio, todėl kasdienybėje šią klaidą reikia nedelsiant ištaisyti – išlenkus taurelę, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir atgimsta kūrybingumas.
Įkvėpti tokios idėjos, Martinas ir trys jo draugai, gyvenimo išvarginti vidurinės mokyklos mokytojai, įsitraukia į eksperimentą – darbo dienomis palaiko nuolatinį girtumą. Ilgainiui tampa aišku, kad alkoholis gal ir įsiūbavo pasaulio istoriją, bet už kasdienius veiksmus tenka atsakyti patiems. Režisierius teigia norėjęs išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų svarbių ir žmogaus gyvenimą skaudžiai paliečiančių temų – alkoholizmo ir asmens teisės į nedidelę laisvės teritoriją, nepavaldžią kontrolei.
Stiprus moterų balsas
Programoje jam atstovauja dvi pasaulinio garso menininkės – suomių tapytoja Helena Schjerfbeck ir suomių bei švedų rašytoja Tove Jansson. Antti Jokineno juosta „Helena“ nukelia į 1915 m. Visų pamiršta menininkė, gyvena kaime su garbaus amžiaus motina. Jos pirmoji paroda liko tolimuose prisiminimuose, o nauji darbai gimsta tik iš vidinės aistros. Viskas pasikeičia, kai meno pirklys atranda Heleną ir ryžtasi surengti didžiulę jos kūrybos parodą. Nepaisant sėkmės, svarbiausia akimirka moters gyvenime tampa pažintis su aistringu jos meno gerbėju, savamoksliu tapytoju Einaru Reuteriu, kuris tampa Helenos patikėtiniu ir neišsipildžiusia gyvenimo meile.
Zaidos Bergroth filmas „Tuvė“ atiduoda pagarbą menininkei Tovei Jansson, kuri tapo žinoma ir mylima visame pasaulyje, kai, blaškoma kūrybinių kančių ir netradicinio asmeninio gyvenimo, ėmėsi netikėto sumanymo: sukūrė jaukų ir magišką trolių Mumių pasaulį. „Tuvė“ pasakoja apie aplinkybes, kuriomis gimė viena populiariausių pasaulyje knygų serijų, ir vaizduoja talentingos menininkės kelią į kūrybinę ir asmeninę laisvę.
Žmogiškų santykių trajektorijos
Ryškūs moterų portretai jungia ir kitus programos filmus, brėžiančius skirtingas žmogiškų santykių trajektorijas. Amandos Kernell „Neišskiriami“ pasakoja apie desperatiškas motinos pastangas susigrąžinti vaikus, prarastus po sudėtingų skyrybų. Frelles Peterseno „Dėdė“ jautriai stebi jaunos moters atsivėrimą išoriniam pasauliui ir laukiančius gyvenimo pokyčius.
Maluo Reymann „Absoliučiai normali šeima“ subtiliai kelia sudėtingus klausimus, kylančius artimam žmogus nusprendus kardinaliai permąstyti savo tapatybę. Henriko Schyfferto tragikomedija „Bėk, Uje, bėk“ ieško išeičių iš tamsiausių gyvenimo aplinkybių. Jeanette Nordahl kriminalinė drama „Kūnas ir kraujas“ trina ribas tarp saugaus gyvenimo ir nusikalstamo pasaulio, kurio sūkuryje atsiduria motinos netekusi septyniolikmetė pagrindinė veikėja.
Šiaurės šalių režisierius domina ir atminties įtaka veikėjų likimams. Jenni Tivoniemi „Suaugusiųjų žaidimai“ įsuka į senų draugų vakrėlį ir kviečia permąstyti laiko patikrintus ryšius, o Rúnaro Rúnarssono „Kalėdų Islandijoje“ veikėjai, ironiško ir kandaus pasakojimo fone permąsto savo vietą visuomenėje.
Atminties geografija
Istorinę atmintį skirtingais rakursais apmąsto Shahrbanoo Sadat filmas „Vaikų namai“, pristatyti Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“, ir danų kino veterano Anderso Refno juosta „Į tamsą“. Pirmajame paauglio akimis veriasi politinių sukrėtimų draskomo Afganistano panorama, nuspalvinta sinefiliško susižavėjimo Bolivudu. Antrajame pasakojamas šeimos epas Antrojo pasaulinio karo metais, atskleidžiantis skirtingus tos pačios šeimos narių pasirinkimus, brėžiančius ne tik asmeninės, bet ir visos šalies istorijos kontūrus.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4 – 22 d. Filmus galite žiūrėti virtualioje kino platformoje.
