Savo ketvirtą filmą „Prologos“ režisierius pabaigė kurti 2021 m., tačiau dėl pandemijos suvaržymų tarptautinė premjera įvyko šią vasarą tarptautiniame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje. Jos M.Kvedaravičius nesulaukė – šįmet kovo 30 d. separatistai nužudė režisierių Ukrainoje, Mariupolyje, į kurį jis atvyko filmuoti vykstančio karo kasdienybės.
„Prologos“ objektas – industrinis pasaulis, iš kurio beliko griaučiai, apgyvendintas pabėgėlių, o bėgantys nuo karo Sirijoje atvyksta prie Europos vartų. Tai pasaulis, pilnas mistinių protėvių balsų“, – taip pristatė publikai filmą Lokarno festivalio programos sudarytojai, vadinantys jį pabaigos dienoraščiu, kuriame pasaulis fiksuojamas humanisto žvilgsniu ir entomologo tikslumu.
Kritikai pabrėžė, kad šiame filme yra įvaizdinti kontūrai šiuolaikinių diskursų, kuriuos po tragiškos režisieriaus mirties kinui dar teks sukurti.
„Retai kino liudijimas pasiekdavo tokį empatijos filmuojamam objektui lygį. „Prologos“ vaizdai yra vieni stipriausių šiuolaikiniame kine,“ – rašoma apie filmą, kuriame M.Kvedaravičius pratęsė ankstesniuose filmuose pradėtas tyrinėti globalaus pasaulio paribiuose atsidūrusių žmonių kasdienybės temas.
Kritikai pabrėžė, kad šiame filme yra įvaizdinti kontūrai šiuolaikinių diskursų, kuriuos po tragiškos režisieriaus mirties kinui dar teks sukurti.
„Prologos“ buvo sumanytas M.Kvedaravičiui ruošiantis filmuoti didelės apimties vaidybinį filmą „Partenonas“ keliose šalyse, tarp jų – Graikijoje. Čia, sutikus pabėgėlį Mehdi Mohammedą, gimė atskiro filmo-esė idėja.
„Pastaraisiais metais Europos kultūra ir kinas bando suvokti, reprezentuoti ar atsiriboti nuo ją apibrėžiančių čia vykstančių politinių procesų: ekonominių krizių Europos pakraščiuose, pabėgėlių srautų bei teroro išpuolių. „Prologos“ siekia ne tik papasakoti istoriją apie draugystę, laukimą ir netektį šiandieninės Europos krizės kontekste, bet ir atskleisti kitą, „nematomą“, intymią ir kasdieninę šios krizės pusę. Parodyti ją iš „vidinės“ pusės, taip, kaip ją „mato“ tie, kurie dažniausiai ir yra dramatiški kino ar kitų vaizduojamųjų priemonių objektai,“ – apie filmo siekius sakė M.Kvedaravičius.
Derinančio dokumentinio ir vaidybinio kino priemones filmo „Prologos“ centre – apleistame tekstilės fabrike gyvenančio Mehdi ir jo tėvynainių kasdienybė. Kūniškų geismų ir maldų vaizdai ir garsai, viltys, rūpestis artimaisiais ir gyvūnais filme susipina su tautų krausymosi, negalios ir abejingumo civilizacijos pakraščiams motyvais.
Ne vienerius metus su M.Kvedaravičiumi dirbusi filmo „Prologos“ prodiuserė Uljana Kim sako, kad „šiame filme, kaip ir kituose, režisieriui, visų pirma, buvo įdomus žmogus – ne aktualija, ne socialinė problematika, politika ar ideologija. Bet, nors ir atsiribodamas nuo to, Mantas vis dėlto buvo didžiulių Europos sukrėtimų pranašas. Pabėgėliai, karas Ukrainoje, Mariupolio miestas – į visa tai jis atkreipė dėmesį labai anksti. Gyvendamas Graikijoje ekonominės krizės metu, jis važiuodavo į pasienį stebėti pabėgėlių, kai tai dar nebuvo virtę masiniu reiškiniu. „Prologos“ yra kūrinys, kuriame atsispindi Manto kūrybos principai, režisieriaus ir mokslininko požiūris į tai, koks turi būti kinas, apie ką dabar reikia kalbėti.“
Filmą prodiusavo M.Kvedaravičiaus kino kompanija „Extimacy Films“, „Studio Uljana Kim“ ir „Faliro House Productions“, vadovaujama Christos V. Konstantakopoulos. Ši Graikijos kino kompanija prodiusavo žinomų režisierių Yorgos Lanthimos, Abel Ferrara, Jim Jarmusch filmus.
„Scanoramos“ publika filmą „Prologos“ galės pamatyti lapkričio 18 d. ir 20 d. Vilniuje, kino teatre „Paupio Pasaka“. Nuo lapkričio 25 d. filmas bus rodomas Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, Kaune „Romuvoje“, Klaipėdoje „Arlekine“, Panevėžyje „Garse“ ir Marijampolėje „Spindulyje“.
Visi penki M.Kvedaravičiaus sukurti filmai sulaukė didelės sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čėčėnijoje, jų artimųjų traumas. Filmas pratęsė M.Kvedaravičiaus mokslinį tyrimą „Mirtis, sapnai ir žmonių dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje“, jo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje; „Barzakh“ pelnė Ekumeninio žiuri ir „Amnesty International“ apdovanojimus. 2019 m. Venecijos festivalyje, Kritikų savaitėje M.Kvedaravičius pristatė vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinę premjerą. „Mariupolio“ sukurto 2016 m., premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama Dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione. Jau po režisieriaus nužudymo, M.Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ premjera įvyko šiųmetiniame Kanų kino festivalyje. Birželio mėnesį nacionaliniuose kino apdovanojimuose režisieriui už viso gyvenimo nuopelnus skirta „Auksinė gervė“.
Lapkričio mėnesį Lietuvos kino bendruomenę pasiekė žinia, kad M.Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“ Europos kino akademija nominavo geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimui, kuris bus paskelbtas gruodžio 10 d. Reikjavike, Islandijoje.
