„Turiu sumanymą sukurti rusišką triptiką, tris filmus. Pirmasis vadinsis „Lengvų pasivažinėjimų inžinierius“, tai bus mano Dostojevskio versija. Paskui Gogolio, apie Ivano Ivanovičiaus ir Ivano Nikiforovičiaus ginčą. Trečiasis – Levo Tolstojaus „Kazokai“. Jei mane palaikysite, – sakė E.Kusturica.
Jis taip pat patvirtino, kad kuria filmą apie žolininką, davusį vienuolio įžadus, pagal Jevgenijaus Vodolazkino romaną „Lavra“, kurio veiksmas vyksta viduramžių Rusijoje.
E.Kusturica sakė, kad jei su Putino pagalba jam pavyks sukurti visus šiuos filmus, jis užbaigs savo karjerą. Prieš tai režisierius padėkojo Rusijos diktatoriui už „asmeninį istorinį teisingumą“, kurį „slavai visada turėjo“.
„Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra mūsų kova. Mes, kurie matėme, kas nutiko šiems banderovcams Kroatijoje, kai jie ištrėmė 230 000 serbų... Manau, kad ši analogija yra labai svarbi visiems“, – sakė E.Kusturica.
Vėliau V.Putinas sakė, kad režisieriaus Ukrainos vertinimas sutampa su jo situacijos vizija, ir leido suprasti, kad padės E.Kusturicai.
„Dar per anksti kalbėti apie karjeros pabaigą... Jūs iki šiol padarėte labai daug ir, manau, padarysite ne mažiau“, – patikino prezidentas.
Anksčiau serbų režisierius viešai palaikė Rusijos invaziją į Ukrainą. Jo nuomone, tai buvo būtina priemonė atsakant į „Vakarų agresiją“, kuria siekiama „nušluoti rusus nuo žemėlapio“.
„Tai Donbaso, Luhansko ir Krymo rusakalbių gyventojų, kurie nenorėjo likti su jiems priešiška Ukraina, karas. O šių metų vasarį Rusija praktiškai norėjo užbaigti tragediją, kurią Kyjivas tęsia jau aštuonerius metus, tiksliau, nuo 2014-ųjų. Ir tai buvo ne Ukrainos, o Amerikos sprendimas. Kyjivas tik pakluso, atgabendamas didžiąją dalį savo ginkluotųjų pajėgų į Donbasą“, – sakė E.Kusturica.
