Žiūrovai taip pat galės pamatyti filmą apie klajoklių samių šeimą, kuri su elnių banda vis kerta Švedijos ir Norvegijos pasienį bei rizikuoja gauti baudas, istoriją apie draugiškai sutarusias Slovėniją ir Kroatiją, kurių draugystei iškilo grėsmė dėl pabėgėlių krizės, sieną po vandeniu kasdien kertančius Airijos ir Šiaurės Airijos gyventojus ir savo valstybę sukūrusio čeko istoriją.
„Pastaraisiais metais ir ypač šiandien sienų sąvoka ir jų apibrėžimas bei apsauga vėl tapo karšta tema. Šengeno susitarimas, įgyvendinamas nuo 1985 iki 2004 m. sienas tarp 27 šalių darė vis mažiau ir mažiau pastebimas. Gimė Europos tvirtovė. Daugumoje susikirtimo taškų didžiausiu iššūkiu liko apibrėžti, kur viena šalis baigiasi ir prasideda kita. Kuo neaiškesnė siena, tuo didesnis iššūkis“, – sako filmų serijos sumanytojai.
„Ribų“ seriale lietuvių režisierius Vytautas Puidokas nukels į Lietuvos ir Kaliningrado pasienį, į Kuršių Neriją, kuri yra padalinta dviem beveik nebendraujančioms kaimynėms: Lietuvai ir Rusijai. Vos dvidešimties kilometrų atstumu čia veikia dvi ornitologinės stotys, tiriančios migruojančius paukščius. Rusijos pusėje dirbantis ornitologas Andrejus nori atlikti tarptautinį paukščių migracijos tyrimą. Tam būtina kolegų iš Lietuvos pagalba. Ar jie sutiks? Ar biurokratinės kliūtys nepakiš kojos? Ir ar žmonėms kada nors bus lemta keliauti laisvai kaip Kuršių nerijos paukščiams? „Pasienio paukščiai“ po festivalio bus rodomas kino teatruose.
Kitas filmas „Spygliuota tvora“ – irgi itin aktualus su pabėgėlių krize susiduriančiai Lietuvai. Tihos K. Gudac režisuotas filmas nukelia į Slovėnijos ir Kroatijos pasienį. Šios dvi šalys visad sugyveno taikiai, bet jų bendrystei didžiuliu išbandymu tampa kylančios tvoros pabėgėlių antplūdžiui sustabdyti. Vietiniai privalo ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujos situacijos, kad sugrįžtų ramybė. Netikėtai artimas šiandienos Lietuvai pasakojimas apie tai, kaip trumpalaikio poveikio siekiantys sprendimai gali paveikti šimtmečius besiformavusias kultūrų bendrystės tradicijas.
Dar vienas lietuviams aktualus filmas – Anos Savčenko režisuotas „Pasaulio kraštas“. Sovietmečiu siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos egzistavo tik ant popieriaus (kaip dabar Šengeno sienos). Lietuvai įstojus į ES, daugelį metų įprastas kaimynų, giminaičių bendravimas, kapų ir pamaldų lankymas tapo žymiai sudėtingesnis. Atsirado sienos kirtimo tvarkaraščiai, vizos ir kitos biurokratinės procedūros. Tačiau bendravimas nenutrūko. Šiandien pasienyje kylant neperžengiamai spygliuotai tvorai verta pagalvoti ir apie tai, kokį poveikį ji turės regiono bendruomenei, jos istorijai, kaimynų bendravimui ir savitam mentalitetui.
Šiauriausiose Švedijos ir Norvegijoje dalyse konfliktas dėl žemių ir sienų, atrodo, tęsiasi amžinai. Filme „Samių žemė“ rodomi Simonas, Beatričė ir jų trys vaikai – vietinės klajoklių elnių ganytojų samių bendruomenės nariai. Jie visad laisvai judėjo šiaurinėje Skandinavijos dalyje, paskui savo bandas. Kiekvieną pavasarį jų elnių banda, kurioje yra apie 10 000 gyvūnų, migruoja iš žiemos ganyklos Švedijoje iki vasaros ganyklų per Norvegijos sieną. Rudenį jie grįžta atgal į Švediją. Tačiau Norvegijos vyriausybė griežtai priešinasi šiaurės elnių migracijai. Jie ne tik nustatė gyvūnų, kertančių sieną, limitus, bet ir griežtas datas. Pavėlavus samių ganytojai gauna dideles baudas. Biurokratija, nacionalizmas ir politika kelia grėsmę įprastiniam klajoklių gyvenimo būdui.
Filmas „Keturi metų laikai dienoje“ rodo, kaip Karlingfordo keltas kiekvieną dieną kelia žmones per Šiaurės Airijos ir Airijos sieną, kuri slepiasi jūroje. Kelionės pokalbių centre – diskusijos apie „Brexit“. Pasilikti ar išeiti – abu pasirinkimai kelia vienodai sudėtingus klausimus dėl ateities. Trumpa kelionė per plačią jūrą iškelia įvairias mintis ir apmąstymus. Kada galiausiai ši siena, esanti po vandeniu, taps regima? Filmą režisavo Annabel Verbeke.
„Laisvoji žemė“ – dar viena istorija iš Kroatijos pasienio, tik šįkart – ne su Slovėnija, o su Serbija, kur vis dar justi kruvino Jugoslavijos karo atgarsiai. Dunojaus upėje yra smėlio krūva, kurią kažkas nori paversti nauja valstybe. Mikrovalstybę Laisvąją žemę (Liberland) 2015 metais įkūrė čekų politikas, kuris teigia pirmasis šioje niekieno žemėje iškėlęs savo vėliavą. Būdamas pirmuoju Laisvosios žemės prezidentu, jis bando formuoti savo šalį. Ar tai idealizmas, ar jis turi kitų, ne tokių altruistinių tikslų?
„Ribų“ serialo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos media programa, VRT CANVAS, Flandrijos audiovizualinis fondas, Kroatijos audiovizualinis centras, Slovėnijos kino ir TV fondas, Švedijos kino institutas, Samiska kino institutas, ir Filmpool Nord fondas.
Visus šiuos dokumentinio serialo „Ribos“ filmus galima pažiūrėti festivalio „Nepatogus kinas“ interneto svetainėje www.nepatoguskinas.lt iki spalio 31 d., o vaizdo nuomos platformose – nuo lapkričio 15 d.
