„Lithuanian Shorts“ šįmet pateko tarp negavusiųjų strateginės investicijos į kultūrą iš LKT. Visgi organizacijos vadovei Rimantei Daugėlaitei pagrindinį klausimą kelia ne pralaimėtas konkursas, o kelios svarbios detalės.
„Pateikėme visų savo nuveiktų darbų ataskaitą, pelnėme „Sidabrinę gervę“, laimėjome privataus mecenato, atsirinkusio šešis iš 113 organizacijų, finansavimą. Ką dar reikia parodyti, kad įrodytumei, jog esi efektyviai veikianti organizacija?“ – 15min teigė R.Daugėlaitė.
„Lithuanian Shorts“ yra Lietuvoje pasižymėjusi organizacija, svarbi kultūrinės ekosistemos dalis.
Ji orientuojasi į kino, kino kultūros kūrimą per įvairias veiklas, nukreiptas į pradedančiųjų kino kūrėjų kompetencijų kėlimą, moterų mentorystę ir įgalinimą, kino kūrėjų darbų pristatymą Lietuvoje ir užsienyje.
Organizacija dirba kultūrinio švietimo srityje Lietuvos regionuose, didelį dėmesį skirdama vaikams ir senjorams.
„Lithuanian Shorts“ taip pat organizuoja ypač populiarų Vilniaus trumpųjų filmų festivalį.
Lemiamą žodį tarė tarybos nariai
Prieš tai „Lithuanian Shorts“ gavo strateginį finansavimą šešerius metus iš eilės, tačiau šį kartą sėkmė nelydėjo.
„Šįmet taip pat teikėme paraišką, – komentavo R.Daugėlaitė. – Pačioje LKT yra du etapai, per kuriuos reikia praeiti tam, kad patektum į finansuojamų organizacijų sąrašą.“
Pradžioje paraišką vertina anoniminių ekspertų grupė, tada jų pirmininkas pristato savo vertinimus tarybai, kurią sudaro 10 asmenų.
„Mūsų atveju, ekspertai rekomendavo finansuoti „Lithuanian Shorts“, tačiau tam nepritarė tarybos nariai. Dabar tiek iš ekspertų, tiek tarybos narių gavome konsoliduotą vertinimą“, – teigė organizacijos įkūrėja.
Jos teigimu, gautas tarybos narių komentaras sukėlė daugiausia klausimų: „Jis verčia mus abejoti, kaip vis dėlto yra priimami sprendimai LKT posėdžiuose.“
Pasak R.Daugėlaitės, tarybos narių pateiktame rašte teigiama, kad „Lithuanian Shorts“ negavo finansavimo, nes buvo „laikomasi įvairovės ir sričių lygybės balanso principo“.
Iš viso strateginio finansavimo siekė dvi kino institucijos. „Jeigu jie būtų finansavę dvi kino srities organizacijas, tai reiškia, kad būtų 100 proc. atlieptas srities finansavimo poreikis, o tai, pasak LKT narių, būtų nesąžininga kitų sričių atžvilgiu“, – aiškino pašnekovė.
Esu įsitikinusi, kad jeigu yra tokie principai ir sprendimus lemiantys kriterijai, jie turi būti deramai komunikuojami.
Ar pačios R.Daugėlaitės požiūriu toks LKT sprendimas yra sąžiningas? „Toks principas, kuriuo LKT nariai grindžia sprendimą nepritarti ekspertų rekomendacijai, yra niekur neužrašytas nei LKT gairėse, nei strateginio finansavimo programos taisyklėse, nei buvo komunikuojama kviečiant teikti paraiškas“, – sakė ji.
„Esu įsitikinusi, kad jeigu yra tokie principai ir sprendimus lemiantys kriterijai, jie turi būti deramai komunikuojami. Pati dirbu ES programos „Kūrybiška Europa“ eksperte ir nesu susidūrusi su tokiais atvejais, kai vertinimo kriterijai ir principai įvedami posėdžių metu“, – tęsė pašnekovė.
R.Daugėlaitė pokalbio metu ne kartą pabrėžė – „nekvestionuojame, kuris pretendentas yra vertas finansavimo“. Jos organizacijai šioje situacijoje svarbiausia yra iškelti klausimą, kaip skaidriai LKT priima sprendimus dėl strateginio finansavimo.
„Ar jie nėra priimami už uždarų durų?“ – klausė pašnekovė.
„Lithuanian Shorts“ vadovė turėjo dar ir kitų klausimų, kaip antai kaip LKT nariai matuoja organizacijos poveikį, kas yra efektyviai veikianti organizacija, kokie rodikliai tai turi parodyti, kas nusprendžia, kad ji tokia yra ir t.t.
Paklausus, ar ieškos alternatyvių finansavimo šaltinių, R.Daugėlaitė sakė, kad alternatyvų stabiliam trimečiam finansavimui šiuo metu Lietuvoje nėra.
Baksnoja į Lietuvos kino centrą
Pokalbio metu R.Daugėlaitė iškėlė dar vieną problemą – dalis kultūros lauko atstovų, jos požiūriu, nesupranta, kokioje situacijoje dėl finansavimo atsiduria kino kultūros organizacijos.
„Dažnai kultūros lauko atstovai baksnoja į Lietuvos kino centrą (LKC), neva ko mes norime iš LKT, jeigu turime atskirą finansavimo instituciją. Dažnu atveju taip kalbantys net nėra perskaitę, ką konkrečiai remia LKC“, – teigė R.Daugėlaitė.
Jos teigimu, iš LKC gauti finansavimą kaip organizacijai – jokių šansų: „Į LKC mes teikiame paraišką dėl Vilniaus trumpųjų filmų festivalio, filmų platinimo projektų.“
Kai kurios veiklos bus sustabdytos
Pasiteiravus, kokio plano žada imtis negavus strateginio finansavimo, R.Daugėlaitė teigė, kad kol kas dėliojasi prioritetus.
„Jau dabar yra aišku, kad nemaža dalis veiklų gali būti sustabdytos. Tai būtų didelė žala visam kino ir kino kultūros laukui: nebebus tokių programų, kuriose galės tobulintis pradedantieji“, – komentavo ji.
„Skamba liūdnai ir mes jaučiame stiprų kartėlį dėl tokių priimamų sprendimų, neapleidžia klausimas, ar sprendimų priėmėjai prisiima atsakomybę ir ar įvertinta tokio sprendimo poveikį kino kultūros laukui“, – tęsė R.Daugėlaitė.
Asta Pakarklytė: sprendimas priimtas balsavimo būdu
Į klausimus 15min atsakė ir LKT vadovė Asta Pakarklytė.
Jos teigimu, „Lithuanian Shorts“ nepakliuvo į strateginio finansavimo sąrašą, nes LKT siekė sričių balanso: „Ekspertų rekomenduotame sąraše LKT nariai identifikavo, kad vizualiųjų menų srities lūkesčiai yra patenkinami tik 25 proc. (iš keturių organizacijų rekomenduojama finansuoti tik vieną). O kalbant apie audiovizualines organizacijas, tai jų lūkestis buvo atliepiamas 100 proc. Kitaip tariant, dvi organizacijos teikė paraiškas ir jos gavo finansavimą.“
A.Pakarklytė atsakė ir į R.Daugėlaitės klausimą dėl situacijos skaidrumo. Tai kaip LKT užtikrina, kad sprendimai nebūtų priimami „už uždarų durų“?
„Uždaros durys“ veikiau yra metafora, – reagavo A.Pakarklytė. – Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Justės Kostikovaitės feisbuko paskyroje vykusią diskusiją. Ten buvo klausiama, kodėl LKT dar labiau nepasitelkia įvairovės sverto ir labiau neperžiūri ekspertų rekomenduoto sąrašo. Kitaip tariant, ten, priešingai, buvo reikalaujama dar labiau pasitelkti visus šiuos įvairovės ir balanso principus, kurie nėra aptarti ir išrašyti, bet tikimasi, kad LKT tam ir skirta, kad būtent juos ir pasitelktų.“
Pasak LKT vadovės, siekiant išvengti „uždarų durų“ efekto, organizacijoms, negavusioms strateginio finansavimo, buvo pateikti protokolai: „Ten yra išaiškinta visa eiga ir logika.“
Visgi, kaip LKT nariai matuoja organizacijos poveikį? Kokie yra atrankos kriterijai?
„Tai sudėtingas klausimas. Visų pirma, reikia peržvelgti, ar poveikis matuojamas pagal kriterijus. Matote, ar čia kalbama apie vertinimą proceso metu? Jo metu vertinama pagal pateiktus kriterijus“, – aiškino A.Pakarklytė.
Ji išryškino, kad vienas iš kriterijų yra organizacijos praeities veikla, o visi kiti kriterijai susiję su tuo, ką ketinama daryti ateityje. O ar skiriamas finansavimas, nusprendžiama „lyginimo būdu“.
Pasiteiravus, ar neįvyko klaida, jog „Lithuanian Shorts“ negavo finansavimo, A.Pakarklytė sakė: „Čia apskritai labai dideli diskusiniai klausimai. Kiekviena organizacija nori kalbėti tik apie save, bet tarybos nariai iš savo perspektyvos mato bendrą kontekstą. Pavyzdžiui, ar taryba galėjo finansuoti dar penkias organizacijas, kurios surinko pereinamąjį balą, bet į sąrašą nepateko? Apie tai ir vyko diskusija: kokio ilgio tas sąrašas galėtų būti, kiek finansų mes turime, kokią sumą skirti ir t.t.“
„Ar „Lithuanian Shorts“ atveju įvyko klaida? Matote, jūs tik man skambinate, tai aš turėčiau teirautis tarybos narių susirinkime. Bet atkreipčiau dėmesį, kad mes nusprendėme elementariausiu balsavimo būdu. Balsų dauguma“, – teigė ji.
Strateginis finansavimas sukelia priklausomybę?
Vis dėlto, šiuo metu A.Pakarklytė su tarybos nariais yra „platesniuose apmąstymuose“ dėl strateginio finansavimo.
„Pastebime labai nešaunių tendencijų“, – teigė ji.
Kaip teigė pašnekovė, programa praranda savo pirminį optimizmą – paraiškų kiekis mažėja, vadinasi naujokai nebesitiki, kad šiems pavyks įveikti sąrašo lyderius, kurių pozicijos yra labai stiprios.
Vadinasi ši programa nesustiprina, o gilina priklausomybę. Tada kyla klausimai, ar mes einame teisinga linkme.
Be to, A.Pakarklytės požiūriu, programa išvystė „pernelyg didelę priklausomybę“: „Visa ta komunikacija, kurią aš girdžiu yra gana stipri, nes organizacijos, nepatekusios į sąrašą komunikuoja, kad jos galimai bus likviduojamos. Anksčiau tokių komunikacijų po bendrųjų konkursų nebūdavo. Žmonės tiesiog nusivildavo, bet turėjo vilties toliau veikti.“
„Vadinasi ši programa nesustiprina, o gilina priklausomybę. Tada kyla klausimai, ar mes einame teisinga linkme. Galbūt tokios didelės sumos yra netinkamos? Gal jas reikėtų mažinti ir ilginti organizacijų sąrašą?“ – klausimus kėlė A.Pakarklytė.
