„Kartą Rytų Europoje“ pasakoja apie intelektualą choristą Marianą, mylintį mažo Moldavijos miestelio gražuolę Veroniką. Jis svajoja ją vesti, tačiau vedyboms reikia pinigų. Žinoma, didesnių, nei gali pasiūlyti mėgėjiško miestelio choro etatas.
Taigi, įsimylėjėlis sudaro sandorį su gruzinų gauja, iš kurios ketina nupirkti 50 tūkstančių arklio pasagų ir jas perparduoti kitam vertelgai. Tačiau pinigų trūksta viskam – ne tik pirmajam indėliui, bet ir duonai kavinėje.
Įsipainiojęs į konfliktą dėl seno mopedo Marianas yra priverstas rinktis planą B – į verslo partnerius įtraukti naują draugą Petro. „Partneris ir buhalteris“ (kaip save pristato bendražygis) pasirodo yra gudresnis, nei atrodė iš pradžių. Didžiųjų verslininkų laukia ilga kelionė...
Kitokia Europa
Tie, kas matė Andriaus Blaževičiaus filmą „Šventasis“, veikiausiai pritartų – abiejuose filmuose regima posovietinė kasdienybė turi nemažai panašumų. Trūksta lėšų pragyvenimui, pastatai griūva, kavinėse gėrimai pilstomi į tas pačias stiklines, kaip ir Brėžniavo laikais ir t.t.
„Čia – kita Europa. Rytų“ – filme nuskambanti frazė tarsi išsyk nurodo, apie kokią socialinę tikrovę ir kontekstą turėtume kalbėti. Tiesa, pokomunistinis Moldovos portretas, kurį kuria Igoris Cobileanskis ir lietuvių operatorius Feliksas Abrukauskas, yra veikiau siurrealus ir šaržuotas, nei persmelktas stingdančiu realizmu.
Kiekviena situacija čia linksta į absurdo ribą, kad ir scenoje, kur girtaujantys vietiniai veikėjai, norėdami išvengti nuobaudų, degtinę lašinasi pipetėmis į akis. Jie įsitikinę – tai vienintelis būdas apgauti kelių eismo pareigūnus ir negauti nuobaudų už pripūstas promiles.
Šia prasme, kino juosta yra artimesnė Emilio Vėlyvio filmu „Redirected“ ir tai Rytų Europai, kurią įprasta regėti per tam tikrą saviironijos, klišių ir stereotipų prizmę. Tik, žinoma, be tiek ginklų, raumeningų macho vyrų ir mega veiksmo – I.Cobileanskio absurdas skleidžiasi tokioje, sakykime, nepakeliamoje būties lengvybėje.
Tereikia vaizduotės
Kai kas sako, jog „Kartą Rytų Europoje“ neabejotinai patiks tiems, kas mėgsta serbų režisieriaus Emiro Kusturicos braižą. Galima pridurti, jog kino juostą taip pat pamėgs ir tie, kurie žavisi rusų literatūros legenda – Ostapu Benderiu.
Panašiai kaip ir klasika tapusiuose kūriniuose, kaip „Aukso veršis“, „12 kėdžių“, pasipelnyti čia, pasirodo, galima bus iš visko – paukščių gripo, arklio pasagų, skustuvų gamybos ar antikvarinių transporto priemonių perpardavimo.
Tereikia turėti idėjų ir vaizduotės (ir benzino, žinoma). Viso to, laimei, šiame filme ir nestinga. Ilgoje kelionėje Marianui ir Petro teks derėtis ne tik su Gruzijos gangsteriais, korumpuotais valstybės pareigūnais, bet ir politikais.
Visi jie, kaip ir pakelėje sutikti vietiniai alchašai, bus kupini ydų – įnikę į visokias nuodėmes, mėgstantys „atkatus“, pasiruošę lobti. „Apskaičiuota, kad gyventi neapsimoka“, – gyvenimo sąlygas vieno pokalbio metu reziumuoja Petro. Žmonės nekalti – norinti išgyventi tokio laukinio kapitalizmo atokaitoje, herojams teks įsisukti į ne vieną nešvarų versliuką.
– Marianai, žmonės yra žiaurūs. Todėl ir tu turi būti žiaurus.
– O kur moralė?
– Moralė... Moralė kenkia sveikatai.
Filmą „Kartą Rytų Europoje“ galite pažiūrėti išmaniojoje „Telia“ televizijoje.
