Filmas paremtas senu to paties pavadinimo televizijos serialu. Šaltojo karo metais buvo populiaru žiūrėti Džeimso Bondo nuotykius ir stebėti, kaip įvairiausi šnipų prietaisai padeda įveikti priešus. Džeimso Bondo slaptąjį gyvenimą buvo galima žiūrėti kine, o televizijoje jo atitikmuo buvo „Šnipas iš U.N.C.L.E.“.
Guy Ritchie jau ne kartą įrodė, kad gali sukurti vizualiai stebinantį filmą. Stimpanko stiliumi susukti naujieji Šerloko Holmso filmai bei gangsterių filmai, tokie kaip: „Lok, stok arba šauk“, „Vagišiai“ ir „Rokenrola“ nedvejojant asocijuojasi su šiuo veiksmo filmų režisieriumi. Naujasis filmas nors ir ne toks šokiruojantis, tačiau visgi patenka į veiksmo filmų žanro ribas.
Aktorius Henry Cavillis filme primena senąjį Pierce'o Brosnano vaidintą Džeimsą Bondą. H. Cavillis vaidina Napoleoną Solo, septintojo dešimtmečio Amerikos šnipą, kuris dėl praeities darbelių yra priverstas dirbti savo šaliai. Vienoje iš aštraus veiksmo scenų Solo vos spėja išnešti sveiką kailį nuo nesustabdomo, užsispyrusio, stipraus rusų KGB agento Iljos. (Ilją įkūnijantis aktorius Armie Hammeris kaip įmanydamas stengiasi pateikti tobulą rusišką akcentą). Tačiau po vieno dviejų supervalstybių agentų susidūrimo jų vadai nusprendžia laikinai užmiršti nesutarimus ir pavesti geriausiems savo agentams pasaulio gelbėjimo misiją vykdyti kartu. Alicios Vikander personažas Gabi yra pagrobto branduolinės fizikos daktaro dukra, ji padės šnipams Solo ir Iljai įminti mįslę, kur galėtų slėptis jos tėvą pagrobusi organizacija.
Tokio tipo filmams paprastai būdingi užsislėpę personažai, milžiniški „plot-twist‘ai“ bei perdėtas seksizmas. Režisierius iki tol buvo laikomas savotišku mizoginu, nes nesugebėjo integruoti moteriško personažo „kitaip“. Tačiau būtent šiame filme G.Ritchie režisūra pasisuko kita linkme, jis puikiai išnaudojo Alicijos Vikander potencialą.
Šiame filme neišvysime G.Ritchie būdingo chaoso, užtat bus daug to meto aukštajai klasei būdingos atributikos ir dizaino, puikūs dialogai. Nors kūrybinė grupė neskyrė daug dėmesio istorijos vystymui, juokingas dialogas, pamaišytas su veiksmo intarpais, užglaistė klaidas siužete. Filmas labiau lygiuojasi į veiksmo komediją nei į detektyvą, kaip beveik kiekvienas šių laikų veiksmo filmas.
Aktorių tarpusavio chemija priverčia žiūrovą jaustis įtrauktam. Nesibaigianti kova tarp Solo ir Iljos, įvairiausios pravardės klijuojamos vienas kitam ir tarp jų stovinti Gabi, kuri lyg mama stebi, kaip pešasi jų vaikai. Personažų vaizdavimas taip pat juokingas ir įdomus. Solo – sekso mašina, priverčiantis moteris griūti jam po kojomis. Ilja – stiprus, užsispyręs, nesišypsantis rusas, kokį to meto Amerikos gyventojai įsivaizdavo tipiniu rusu. Ir Gabi – graži laputė, kuri pavizginusi uodegą gali kontroliuoti situaciją.
