„Šventasis“ pasakoja apie provincijos miestelyje gyvenantį Vytą, kuris netenka darbo prasidėjus ekonominei krizei. Dvi mažametes dukras auginančiai šeimai tai smūgis, tad Vytas imasi ieškoti naujo pajamų šaltinio. Deja, paieškos nesiseka ir Vytas vis dažniau laiką leidžia spoksodamas į televizorių, gerdamas alų su draugeliais kieme ir svarstydamas apie naujus romantiškus santykius.
Pristatydamas filmo gimimo aplinkybes režisierius A.Blaževičius sakė: „Buvo krizė, labai sudėtingas laikotarpis. Asmeniškai man ir visiems aplinkiniams: pažįstamiems, draugams, tėvams. Tai buvo pagrindinė inspiracija. Nuo krizės praėjo nemažai laiko, bet, manau, krizės tema vis dar yra aktuali, nes Europa šiandien irgi yra savotiškoje krizėje, visi apie tai kalba.“
A.Blaževičius teigė, jog kurdamas šį filmą galvojo apie lietuvius ir lietuvišką kiną: „Man atrodo, kad šis filmas yra svarbus ir aktualus, būtinas mūsų šaliai. <...> Kurdami filmą tikrai galvojom apie žiūrovą. Visi galvoja, net tie, kurie kuria ypač radikalų eksperimentinį kiną. Mes irgi galvojom, norėjom, kad žmonės žiūrėtų šį filmą ir atpažintų jį, bet nedarėm kompromisų su savim“, – kalbėjo režisierius.
Jam antrino ir filmo prodiuserė Marija Razgutė: „Galvodami apie žiūrovą nebandėme jam pataikauti“, – sakė ji.
Net trys aktoriai (Marius Repšys, Gelminė Glemžaitė, Valentinas Krulikovskis) pelnė „Sidabrines gerves“ už vaidmenis „Šventajame“. Pasak M.Repšio, filmavimo aikštelėje buvo justi glaudus bendradarbiavimas su režisieriumi: „Nėra tai vien režisieriaus ar aktoriaus užgaidos. Mes tariamės, koreguojam žodžius, tekstą čia ir dabar, stengiamės priartėti prie kuo natūralesnės, tikresnės vaidybos.“
Filmo scenarijus, prie kurio dirbo Teklė ir Marija Kavtaradzės bei A.Blaževičius, buvo kuriamas net trejus metus. „Buvo ilgas procesas. Tai, kad tai vyko trise, buvo darbo stiprybė. Trijų galvų „pasitikrinimas“, manau, labai praverčia ir praturtina kūrinį“, – pasakojo T.Kavtaradzė.
Ilgą darbo procesą gyrė ir M.Repšys: „Dabar populiaru scenarijų parašyti per mėnesį, per dvi savaites nufilmuoti, o po mėnesio premjerą surengti. Man atrodo, tai neteisingas būdas kurti kiną.“
Paklaustas, kodėl miestiečiams turėtų rūpėti drama apie provincijos gyventojus, A.Blaževičius tarė: „Nes jie niekuo nesiskiria. Jei jie neįdomūs, reiktų sunerimti <…> Dažnas noras bėgti nuo realybės prie gero nepriveda, nes jei bėgsi, neigsi, nenorėsi matyti, kaip tu pats ar aplinkiniai tavo šaly gyvena, tai prives prie psichologinių traumų“, – įsitikinęs režisierius.
Kiek netikėta, jog pats režisierius prie montažo nedirbo. „Pirmą kartą tokiu principu dirbau, labai bijojau kaip čia bus, bet, žiūriu, viskas gerai. Ir tai yra geriausia dovana, kad nesėdėdamas montaže šviežiai matai filmą ir gali labai kritiškai įvertinti daugelį dalykų“, – pasakojo A.Blaževičius.
Montažo režisierė Silvija Vilkaitė spaudos konferencijoje teigė, jog montažas yra empatijos mokslas: „Kuo esi jautresnis, tuo tau lengviau dirbti su medžiaga.
Filmas „Šventasis“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti rugsėjo 20 d.
