Tarptautinei komisijai, festivalyje vertinusiai geriausius 2016-ųjų lietuviškus muzikinius klipus, taip nepasirodė: Gintarės darbas hiphopo grupės „Despotin Fam“ dainai „Nemiriau“ išrinktas geriausiu „Kino pavasario“ muzikinių klipų konkurse. Režisierei ir filmo komandai atiteko 1 500 eurų prizas įsteigtas lietuviškos muzikos portalo Pakartot.lt.
Tai buvo pirmasis Kaune užaugusios, Niujorko „Watermill“ meno laboratorijoje dirbusios režisierės muzikinis klipas. Jame ji vaizdavo beveidžius personažus, esančius limbo būsenoje: tarp gyvybės ir mirties.
Tarp slogaus „Nemiriau“ klipo inspiracijų – ir Dantės „Dieviškoji komedija“ ir Samuelio Becketto pjesė. O makaronus primenantys klipo herojų galvų apdangalai, pasirodo, yra padaryti iš kanceliarinių gumyčių.
Į savo kūrybą režisierė žiūri ypač rimtai – galbūt tai ir buvo viena pergalės priežasčių.
- Nusprendei neateiti į apdovanojimų seansą – bijojai pamatyti klipą dideliame ekrane. Kodėl? Juk tai puikus klipas.
- Galvojau, kad jis nėra pakankamai išbaigtas. Jeigu būčiau pamačiusi dideliame ekrane tas klaidas, mane tai būtų pribaigę. Pažadu, pasistengsiu gauti pakankamą finansavimą kitiems savo projektams, kad galėčiau išgludinti jų idėją postprodukcijos etape tobuliau.
- Ar tikėjaisi laimėti?
- Tikrai, tikrai ne. Ačiū komisijai už tokį artimą požiūrį ir galimybę diskutuoti didžiuosiuose ekranuose, muzikinio klipo žanre. Ačiū „Kino Pavasario“ komandai už begalinį dėmesį režisieriaus asmenybei. Tai yra taip reta. Taip reta. Man yra garbė būti festivalio dalimi. Nuoširdžiai.
- Tai yra pirmasis tavo kurtas muzikinis klipas. Papasakok, iš kokio konteksto atėjai – įprastai dirbi su teatru ir performansais, o ne kinu?
- Taip, pirmasis. Tikrai esu labiau iš teatro ir performatyviųjų menų… Bet, matyt, aistra kinui ir darbas su „Secret Cinema“ (judėjimas Britanijoje, rengiantis slaptus filmų seansus. Režisierė taip pat yra gyvenusi ir Londone – K.V.) natūraliai įterpė kiną į mano darbus, dramaturgiją, pastatymus.
Gruodį rengiau kelių dienų premjerą „Psycho“ Kaune, „Post“ galerijoje. Pasirodymo metu kinas buvo rodomas scenoje, skambant originaliam garso takeliui. Pasirodymas taip pat užfiksuotas ir filmo formatu, pasistengsiu jį išleisti rudens pabaigoje.
Kovą nufilmavome trumpametražį filmą „Super Currenct: Fear“ – būsimo pastatymo pristatymą Čiurlionio muziejaus auditorijoje. Filmas paremtas baimės tematika ir siaubo filmų scenomis, kurias išrinkome iš mažo biudžeto filmų, sukurtų skirtinguose kontinentuose. Vaidino aktoriai Marijus Mažūnas ir Anna von Auersperg.
Ant stalo visada matomoje vietoje turiu savo parašytą ilgo metro egzistencialistinio filmo scenarijų „Tunelis“. Istorija paremta Sartre'o ir Durrenmatto literatūriniais šedevrais. „Tunelyje“ pagrindinį vaidmenį turi atlikti legendinės grupės „Yello“ narys Dieteris Meieris. „Tunelis“, matyt, laukia tinkamo laiko.
- „Nemiriau“ klipe žiūrovus pasitinka būtybės plaukuotomis galvomis. Kaip jas sukūrei ir ką jos simbolizuoja?
- Kaukės/kostiumai ir vienas pilnas kostiumas yra mano draugės menininkės iš Olandijos Mette Sterre darbai. Jie padaryti iš tūkstančių kanceliarinių gumyčių. Pagrindinis didysis „Hummelman" personažas padarytas is 30 kilogramų kanceliarinių gumyčių. Kostiumai yra be galo sunkūs.
Kostiumus dėvintys personažai yra limbo (lot. limbus) būtybės, egzistuojančios tarp mirties ir gyvybės, nežinojime, laukime, laikinume, nuolatiniame skausme. Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ limbas aprašomas kaip pirmasis pragaro etapas. Personažus ir siužetinę klipo liniją grindžiau poema, bet nesistengiau to daryti tiesiogiai.
„Hummelmans“ yra mirties ir nebuvimo personažai: stebintys, viliojantys savo paslaptingumu, atsirandantys ir išnykstantys. Personažuose, dramaturgijoje, drabužių stilistikoje konstravau savąjį simbolikos žemėlapį, kuriame pirma scena prasideda važiavimu mišku – Dantės Alighieri atsidūrimas tamsiame miške; pradžia taip pat pinasi su XIX amžiaus švedų tapytojo Edwardo Bergho darbais.
Kūrėjas buvo ištikimas germanų pasakų siužetams, kuriuose aplinkybių priversti vaikai atsidurdavo tamsiuose miškuose, ten juos pasitikdavo įvairiausios siaubo būtybės ir nežinomybė. Pilka rūko spalva turėjo būti pagrindiniu klipo atmosferiniu elementu. Čia interpretavau anglų poeto Roberto Browningo metaforą mirties pasitikimui – „fog in my throat“. Šekspyro Makbete rūkas sukuria nešvarias ir nepadorias aplinkybes, tai – raganų ir demonų atsiradimo vieta. Rytietiškose legendose rūkas simbolizuoja keistą būseną, kurioje pasirodo vėlės.
Militaristiniai elementai ir kareivių personažai pabrėžia smurtaujančią ir naikinančią baimės, panikos ir konflikto atmosferą kiekvieno individo ekstremalioje psichologinėje būsenoje – kare. Lateksas mano kūryboje yra estetinis elementas, kuris tiesiogiai reprezentuoja odą ir išaukština jautrumą. Odos sukuriamas jutiminis ryšys tarp savęs ir kito dažnai užmirštamas. Oda yra didžiausias mūsų kūno organas, kurio funkcijos yra saugoti, sugerti, neperšlapti, tampytis, kvėpuoti, atsinaujinti ir jausti. Oda yra mūsų socialinio identiteto drobė, kuri istoriniame kontekste buvo naudojama dehumanizuoti mirusius.
Juoda latekso spalva simbolizuoja ne tik mirtį ir tamsą. Tai yra simbolis daugeliui transformacinių galimybių. Mano vaizduotėje tai yra individo „metanoia“ – žiurėjimas aplink save, žiurėjimas į save. Alchemijoje juoda yra apibūdinama kaip sueities, tam tikrų formų susivienijimo ir potencialių galimybių spalva, kuri klipe virsta į šokį – ritualą, procesiją, išraiškingą sielvartą apsupančią mirties paslaptį.
- Dalyje scenų filmuojamos tik „Despotin Fam“ reperių burnos, jų veidai nudažyti juodai. Kaip kilo tų scenų idėja?
- Čia yra tiksli stilistika inspiruota teatro – Samuelio Becketo pjesės „NOT I“ 70-ųjų pastatymo, kuriame desperatiškas ir skausmingas monologas scenoje atliekamas vieno personažo – burnos. Kiekvieną sykį žiūrėdama šį darbą esu priblokšta, kaip tik lūpomis scenoje galima perteikti tiek daug skausmo ir vienatves.
- Kaip apskritai susikirto tavo ir Despotin Fam keliai?
- Su Vaiperiu (grupės nariu ir prodiuseriu – K.V.) ir visa grupe esame seni draugai. Grižus į Lietuvą su Vaiperiu diskutuodavome mirties, smurto, baimės, kartų ir kokybės temomis. Po to jau nepamenu – kažkoks natūralus „flow“ įvyko.
- Kiek žmonių dirbo prie klipo?
- 24.
- Kalbant apie lietuviškus klipus, dažnai diskutuojama apie jų finansinę naudą, tiksliau jos nebuvimą. Jei ne paslaptis, koks buvo klipo biudžetas? Ar tau pavyko iš jo užsidirbti ar vykdei tai kaip nekomercinį meno projektą?
- Nėra net ką diskutuoti šiuo atveju. Klipo biudžetas buvo nedidelis, aktoriai dirbo neatlygintinai, visa komanda taip pat. Kostiumo „Hummelmania“ kūrėja Mette bilietą į Lietuvą nusipirko pati. Mums užteko lėšų atsiskraidinti tuos be galo sunkius guminius kostiumus. Klipo baigiamieji darbai užtruko beveik metus. Tai tiek to piniginio reikalo.
- Filmavimui pasirinkai jautrią vietą – IX fortą. Nacių okupacijos metais jis buvo naudojamas kaip žydų žudymo vieta. Kodėl klipą norėjai nufilmuoti būtent ten?
- Esu gimusi Kaune ir šio miesto istoriniai įvykiai visada bus dalis mano identiteto. Manau, jog turiu kalbėti apie tai, kas mane nuo mažens labai stipriai paveikė ir iki šiol veikia. IX fortas yra masinio smurto vieta – žmonių aplinkybės, sukurtos pačių žmonių. Kaip galima šitą ignoruoti ir nekalbėti apie tai, neišdiskutuoti iki pačių detaliausių faktų? Noriu apie tai diskutuoti su jaunu žmogumi, noriu jog apie tai būtų kuo daugiau žinoma, o ne bijoma kalbėti. Noriu, kad tai skatintų pokalbius apie šių dienų pasaulinius įvykius, kūrentų diskusijas apie galimus sprendimus, keltų savojo indentiteto pozicionavimo globalinėje plotmėje klausimus, pasitelkiant įvairiausius meno žanrus – šiuo atveju labai tikslingą „Nemiriau“ tekstą ir muziką.
Mes ruošėmės filmavimui. Ruošiau aktorius ir komandą mirties tematika, supažindinau su IX forto ir kitų istoriškai susijusių Kauno vietų faktais. Turėjom kelis workshopus pas mane namuose, kol pagaliau pajudėjom į IX fortą filmuoti. Pasiruošimas, susikaupimas ir žinojimas buvo būtini prieš įžengiant į memorialo teritoriją. Pats filmavimo procesas irgi buvo be galo svarbus. Tai buvo kiekvieno mūsų akistata su milžinišku mirčių skaičiumi.
- Ar kursi muzikinius klipus toliau?
- Taip.
