Kino ir medijų centro „Meno avilys“ prodiusuotos „Sniego pastogės“ premjera įvyko tarptautiniame Vilniaus filmų festivalyje „Kino pavasaris“ kovo mėnesį, vos prasidėjus karantinui. Tuomet vienas jo aktorių Justas Tertelis rašė: „Trumpametražis filmas įdomiai rezonuoja su šiandiena, tušti miestai, nepasitikėjimas sutiktaisiais. Gal kažką nuspėja, o gal perspėja, iki kur gali nusirutulioti kasdienybė ir pasaulinis susvetimėjimas.”
Prieš kelias savaites filmo kūrėjai atsiėmė Specialųjį apdovanojimą animacijos ir videožaidimų festivalyje „BLON”.
Filme vaizduojama atšiauri žiema karo suniokotame mieste. Trisdešimtmetis Kostas gyvena apleistame bute kartu su būriu nepažįstamųjų (be J.Tertelio, taip pat vaidina: Juozas Budraitis, Giedrius Kiela, Šarūnas Puidokas, Judita Urnikytė, Valerijus Jevsejevas). Jis grumiasi ir dėl išgyvenimo, ir dėl truputėlio komforto. Vieną naktį Kostas vos nesudegina buto norėdamas pamiegoti šilčiau. Kambariokai pradeda jo nekęsti, todėl Kostas turi susirasti kitą pastogę.
Režisierius ir scenarijaus autorius R. Nevecka prisimena, jog „Sniego pastogės“ idėja gimė 2014-aisiais po Maidano Ukrainoje ir Krymo aneksijos: „Staiga atmosfera Lietuvoje tapo nyki, nes turime ilgą okupacijų ir teroro istoriją su mūsų didžiuoju kaimynu. Tai įkvėpė mane sukurti istoriją apie susvetimėjusią pokarinę visuomenę ir tomis aplinkybėmis tvyrantį savanaudiškumą.“
Klaipėdoje gimęs režisierius R. Nevecka piešia nuo vaikystės, dirba grafikos dizaineriu, iliustratoriumi, animatoriumi. 2014 m. baigė vaizdo režisūros bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Siekiant sukurti iškreipto realizmo vaizdą, „Sniego pastogei“ pasirinkta rotoskopija – animacijos technika, kurioje animatorius ant jau nufilmuotos videomedžiagos, kadras po kadro įpiešia animaciją. „Sniego pastogė” – animacinis filmas, bet tuo pačiu metu ir keistai artimas realybei.
„Dramatiškas film noir apšvietimas ir aštrūs šešėliai buvo mano prioritetas nuo pat šio projekto pradžios. Šį įvaizdį išvystėme kartu su operatoriumi Vytautu Pluku. Nesižaviu įprasta rotoskopine animacija. Ypač tuomet, kai ji atrodo tarsi filtras, išlyginantis fotografinio vaizdo spalvas. Norėjau, jog tai būtų labiau kaip animacinis filmas, o ne realus gyvenimas. Tam pasiekti naudojome ryškų apšvietimą, „išdegintas“ akis, 12 kadrų per sekundę ir kartais – netikslų rotoskopavimą“, – prisimena R. Nevecka:
Filmą taip pat kūrė prodiuserė Giedrė Burokaitė, fonų dailininkas Gediminas Skyrius, kompozitorius Domas Strupinskas, animatoriai Pijus Čeikauskas ir Pijus Balkaitis”. Gamybą dalinai finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
