Organizatorių teigimu, šiemet programose daug dėmesio skiriama meilei, šilumai, žmogiškajam ryšiui ir vilčiai. Ne veltui 17-ojo VDFF šūkis – „Ir niekada meilės nebus per daug“. Festivalio vizualinę idėją sukūrė ne vienus metus su festivaliu bendradarbiaujantis grafikos dizaineris Marius Žalneravičius.
„Širdis – organas, kuriame kažkodėl, kaip mes manome, gyvena meilė. Tai labai paplitęs simbolis, į kurį norėjau pažvelgti su ironija. Širdies kaip rezervuaro, tuščio arba pilno, motyvas nėra toks dažnas. Vienos širdys priima, kitos – atiduoda, kartais abu veiksmus atlieka vienu metu. Taip ir pildome kitų rezervuarus, tuštindami savuosius ir atvirkščiai. Filmuose šie motyvai taip pat dažni, nes meilė – žmonių gyvenimų variklis. Esi ar buvai mylimas, lengviau gali mylėti kitus“, – sako M. Žalneravičius.
Atidaryme – ilgametis projektas apie Gustonių gyventojus
Rugsėjo 24-ąją dieną VDFF pradės menininko Dariaus Žiūros filmo „Gustoniai Gustoniuose“ premjera.
Gustoniai – kaimas Pasvalio rajone, kuriame D. Žiūra praleido dalį vaikystės. Šios vietos gyventojai tapo menininko ilgamečio projekto „Gustoniai“, kurį jis pradėjo kurti 2001-aisiais, dalyviais. Kas trejus metus menininkas filmavo kiekvieno kaimo žmogaus, sutikusio dalyvauti projekte, vienos minutės portretą ir iš jų sukūrė filmą. Jame atsispindi įamžintų žmonių amžiaus pokyčiai, išryškėja paties kaimo kaip socialinės struktūros kismas.
„Gustoniai Gustoniuose“ leidžia pažvelgti į jo užfiksuotus portretus kartu su pačiais dalyviais – filme vaizduojamas dviejų dienų festivalis, kurio metu projektas buvo pirmą ir kol kas vienintelį kartą pristatytas Lietuvoje. Pirmąkart ekrane save išvydo ir jame nusifilmavę žmonės.
M. Chodorkovskio portretas ir muzika pomidorams
Įvairiabriaunę VDFF programą šiemet sudarė „Skalvijos“ kino centro komanda – Vilma Levickaitė ir Eglė Maceinaitė, „Meno avilio“ projektų vadovė Ona Kotryna Dikavičiūtė, režisierė Lina Lužytė, kinotyrininkė ir kino istorikė dr. Ana Mikonis-Railienė.
Didžiausioje, pagrindinėje festivalio programoje – 7 filmai – apimantys įvairiausių emocijų amplitudę ir paliečiantys įvairias šalis, sritis ir asmenybes. Pasak organizatorių, šių metų pagrindinės programos filmai kalba apie didesnius ar mažesnius praradimus, susidūrimus su nežinia – taip svarstoma apie skirtingus neapibrėžtumo, naujų horizontų priėmimo arba aktyvaus kūrimo būdus.
Vienas iš pagrindinės programos sunkiasvorių – „Pilietis K“ („Citizen K“, rež. Alexas Gibney). Tai – kino meistro sukurtas žurnalistinės dokumentikos portretas, kuriame – Michailas Chodorkovskis. Turtingiausias Rusijos žmogus, Vladimiro Putino priešas, kalinys, kovotojas. Pasitelkdamas kontroversišką M. Chodorkovskio asmenybę ir sumaniai naudodamas archyvinę medžiagą, „Oskaro“ laureatas A. Gibney pasakoja šiuolaikinės Rusijos istoriją.
Į nykstantį Graikijos kaimelį kviečia režisierė Marianna Economou. Jos filmo pavadinimas „Kai pomidorai išgirdo Vagnerį“ („When Tomatoes Met Wagner“) sufleruoja apie šypsenos nestokojantį pasakojimą. Jis toks ir yra. Čia vietiniai kuria ir degustuoja naujus pomidorų receptus bei nuoširdžiai džiaugiasi „čia ir dabar“ gyvenimu.
Kitokią atmosferą siūlo filmas-detektyvas „Mano Rembrantas“ („My Rembrandt“, rež. Oeke Hoogendijk). Čia žiūrovas įsukamas į meno kolekcionavimo užkulisius, kur verda aistros bei intrigos, o solidūs verslininkai prisipažįsta be proto mylintys meną.
Specialiosios programos ir virtualios šamaniškos patirtys
Unikalių potyrių VDFF žiūrovams žada specialioji programa „Anapusybės antropologija“. Žiūrovų laukia trys filmai, kurių protagonistai vaikšto plona riba, skiriančia regimąjį ir anapusinį pasaulius, nuolat balansuoja tarp gyvenimo ir mirties. Filmus papildys VR instaliacija „Ajahuaska – kosminė kelionė“. Žinomas kino režisierius Janas Kounenas virtualiomis priemonėmis siekia atskleisti psichodelinę patirtį, sukeltą ajahuaskos – haliucinogeninio gėrimo, nuo seno vartojamo Amazonijos indėnų. Įvairiais apdovanojimais įvertinta VR instaliacija veiks kino ir medijų erdvėje „Planeta“.
Kita specialioji programa „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ skirta Rytų ir Vidurio Europos humanistiniam kinui. Visi šeši programos, kurią parengė dr. A. Mikonis-Railienė, filmai bus rodomi nemokamai ir tik po vieną kartą. Festivalio metu juos taip pat nemokamai bus galima pažiūrėti ir medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ inicijuotoje ir palaikomoje internetinėje platformoje Sinemateka.lt.
VDFF programos sudarytojai nepamiršta ir vaikų. Jiems skirtoje programoje „Iki mėnulio ir atgal“ – 3 filmai apie svajones, paaugliškus iššūkius, savęs pažinimą, ilgesį ir meilę.
P. Watkinso retrospektyva
17-ojo VDFF retrospektyva skirta dokumentinės dramos – mokumentikos – pradininkui Peteriui Watkinsui, kuris aktyviai kūrė 6-10 dešimtmečiuose. P. Watkinsas žaidžia su dokumentikos formomis, jungia realybę ir suvaidintas scenas, pasitelkdamas šiuolaikinius ir istorinius kontekstus tiria politines aktualijas. 1965 m. autorius įvertintas „Oskaru“ už žymiausią savo filmą „Karo žaidimai“ („The War Game“). Šį ir dar penkis P. Watkinso darbus retrospektyvos programai atrinko režisierė L. Lužytė.
Staigmena – filmas apie futbolo legendą Maradoną
Bendradarbiaujant su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“ įvyks biografinio filmo apie legendinę kontroversišką futbolo asmenybę „Diego Maradona“ (rež. Asifas Kapadia) premjera Lietuvoje. Apie šlovę ir jos kainą pasakojantis filmas sukurtas panaudojus penkis šimtus valandų niekur nerodytos asmeninio Maradonos archyvo medžiagos.
Režisierius A. Kapadia žinomas dėl prestižiniais apdovanojimais įvertintų ankstesnių filmų. „Senna“ apie lenktynininką Ayrtoną Senną laimėjo Britų kino akademijos apdovanojmą už geriausią dokumentinį filmą ir jo montažą, o dainininkės Amy Winehouse biografinė dokumentika „Amy“ apdovanota „Oskaru“. Naujasis filmas „Diego Maradona“ žymi trečiąją dokumentinės trilogijos apie genijus vaikus ir jų šlovės kainą dalį.
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis vyks rugsėjo 24–spalio 4 dienomis „Skalvijos“ kino centre, spalio 2–4 dienomis Kaune ir spalio 9–11 dienomis Klaipėdoje.