Pamačius filmą toks nuomonių išsiskyrimas pasidarė aiškesnis. Kaip politinė satyra, čiuopianti šiandienos JAV pulsą, ji atrodo neregėtai drąsi vien dėl to, kad satyros žanras sutinkamas retai. Sunku tyčiotis iš mūsų tikrovės, kai ji skamba keisčiau už fikciją. „Nežiūrėk aukštyn“ randa būdą šaipytis. Ir dėl to galbūt magėtų jame įžvelgti daugiau, nei iš tiesų yra viduje. Užsimerkti prieš trūkumus ir džiaugtis, kad kažkas rado, kaip padaryti politinės virtuvės, kuriai vienodai, kaip ją kritikuoji, parodiją.
Filmo „Nežiūrėk aukštyn“ stiprybė tikrai nėra subtilumas. Metafora akivaizdi: į Žemę atskrieja kometa, kuri sunaikins visą gyvybę. Mokslininkai dėl jos visiškai tikri, tik, žinoma, ne šimtu procentų, nes moksle taip nutinka retai. Na, o kadangi yra krislas abejonės, tai ir daryti nieko nereikia – politikai gali tuščiai pliurpti, žiniasklaida vaikytis skandalų, soc. tinklai gaminti memus ir visa žmonija kolektyviškai nusispjauti. Visai kaip su klimato kaita.