Pas psichoterapeutę Evą ir plastikos chirurgą Roką susirenka draugų kompanija: jaunavedžiai Bianka ir Kosimas, sutuoktiniai Lele ir Karlotas bei su žmona neseniai išsiskyręs kūno kultūros mokytojas Pepė. Pepė į vakarienę turėjo atvykti su savo nauja mylimąja Liučija, tačiau ji netikėtai susirgo.
Draugai sėdėdami prie stalo ragauja Roko ir Evos paruoštą vakarienę, skanauja vyną ir šnekučiuojasi apie gyvenimą. Vakaro eigoje Eva pasiūlo žaidimą: visi vakarienės dalyviai be išimties turi padėti savo mobiliuosius įrenginius ant stalo. Kiekviena gauta trumpoji žinutė ar elektroninis laiškas turi būti perskaitytas garsiai, o visi skambučiai atsiliepiami tik įjungus garsiakalbį. Žaidimas gali vykti, nes visi yra artimi draugai ir neturi ko slėpti vieni nuo kito. Tačiau, ar tikrai yra taip? Pradžioje žaidimas pasirodo linksmas ir intriguojantis, bet su kiekvienu skambučiu ar žinute atskleidžiamos tamsesnės draugų paslaptys.
Stebint, kaip draugai aptarinėja kasdieniškus įvykius ir savo bendrus pažįstamus, nejučia pasijunti lyg pats būtum pakviestas į jaukius namus. Šis pojūtis žiūrovą labai greitai įtraukia į siužetą. Filmo metu tenka ne vien pasijuokti iš absurdiškų situacijų, bet ir susimąstyti bei panagrinėti giliau atskleistas istorijas, kodėl pomėgiai ar ligos buvo slepiami nuo artimiausių draugų. Žaidimo pradžioje personažai teisinasi dėl kasdieniškų ir mažai reikšmingų smulkmenų, bet filmui įpusėjus ir didelėms paslaptis išlindus į viešumą, veikėjai palūžta.
Filmas pasirodys artimas todėl, kad filme paliestos temos yra aktualios daugumai visuomenės narių: tėvų ir vaikų santykiai, sutuoktinių vidurio amžiaus krizės, neištikimybė, nepagydomos ligos ir t.t. Visi pokalbiai žiūrovui atrodo labai artimi - kalbėti pačių, girdėti kažkur netoliese, arba pasidalinti prie taurės vyno su draugais.
Lėtai įsibėgėjantis bet įtraukiantis žiūrovą filmas paliks mažai abejingų. Jis tinka visoms žiūrovų amžiaus grupėms, bet tiesiog privalomas pamatyti suaugusiems.
