Japonų animacijos gerbėjų gerai žinoma „Studio Ghibli“ pirmą kartą pristato tarptautinį bendros gamybos filmą, kuriame susipina grožis, drama, mistika ir sielvartas. Olandų režisieriui Michaelui Dudokui de Witui tai pirmasis animacinis ilgo metro filmas, kuris dar kartą įrodo jo talentą.
Jūros išmestas į krantą vyras ieško pagalbos. Neradęs kitų žmonių saloje, vyras pradeda statytis plaustą, kad galėtų išplaukti į atvirą jūrą ir rasti pagalbos. Kiekvieną vyro veiksmą stebi būrelis krabų, kurie tarsi bendrauja su juo, bet gavę maisto, bėga slėptis į urvus. Tačiau tik pradėjus plaukti, vyro plaustą sulaužo paslaptinga jėga. Po keleto bandymų išplaukti, vyras pamato, kad jo plaustą bando sulaužyti raudonas vėžlys.
Mažų gyvių ir krabų egzistavimas saloje yra ženklas, kad bus galima surasti gėlo vandens ir tokiu būdu įmanoma išgyventi. Filmas pilnas akimirkų, kurios užgniaužią kvapą: vyro bandymas išsivaduoti iš siaurų povandeninių urvų, miražai, kuriuose mato laivus ir galimybę išsigelbėti, audra, kuri nušluoja beveik viską kas buvo ant negyvenamos salos paviršiaus ir t.t.
Po kurio laiko raudonas vėžlys paslaptingai pradingsta, o saloje atsiranda moteris. Abu pradeda kurti šeimą. Atrodo, kad dar nesusitikę jie jau žinojo, jog abiejų gyvenimai bus susieti. Išmokę pasigaminti maisto ir pasislėpti nuo lietaus, jaučiasi laimingi, o susilaukę pirmagimio, pora toliau ramiai gyvena saloje. Vaikui paaugus, vyras pradeda mokytis plaukioti su vėžliais.
Vėžlio virsmas žmogumi kiekvienam užmena mįslę, kurios atsakymas atskleidžiamas tik paskutiniuose filmo kadruose.
Nebylusis kinas turi žavesio jau vien dėl to, kad daugiau dėmesio skiriama aplinkos garsams, veikėjų judesiams, ypač rankų mostams. Filmo garso takeliui pasirenkami įvairūs gamtos ir žmogaus garsai.
Šis nebylus animacinis filmas yra apie nuostabią draugystę, netikėtai užsimezgusią tarp negyvenamoje saloje atsidūrusio vyro ir įspūdingo dydžio raudono jūrų vėžlio.
