Vardas „Valdemaras Isoda“ daug kam nereikš visiškai nieko. Jis nėra garsus menininkas ar visuomenės veikėjas, tačiau tarp sostinės kino mėgėjų jis žinomas puikiai. Jis yra tas žmogus, kuris pasitinka su arbata, saldainiais ir ilgomis kalbomis apie kiną, kai nueini į nedidelę Ozo kino salę (čia tą – prie Pramogų arenos stotelės). Iš karto supranti – šis žmogus minta, kvėpuoja ir sapnuoja kiną.
Pamilęs judančius vaizdus dar visai nedidukas, jis šį jausmą išlaikė visą gyvenimą. Dėl to V. Isoda netgi metė mokyklą ir įsidarbino kuriant kino filmą padėjėju. Vėliau, dar jaunas būdamas, atsidūrė kino salėje ir joje liko dirbti iki šiol. Kūrėjų tikslas nesudėtingas – parodyti įprastą šio radikalaus sinefilo gyvenimo dieną.
Tiesa, jis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: kaip per premjerą kino centre „Skalvija“ pasakojo režisierius R. Oičenka, jį įgyvendinti nebuvo jau taip lengva. Trečią filmavimo dieną jų herojus ėmė slapstytis ir nebeatsakinėti į skambučius, tad, norint baigti darbą, teko jį susekti. Ar jau pradedate suvokti, su kokiu personažu turimas reikalas?
„Holivudas pasiūlė per mažai“ žiūrėti linksma ir įdomu. Vis tik tai yra itin nišinis darbas. Jis primena gerą draugų istoriją ar pokštą, kurių pašaliniai nesupras. Čia daug įtakos darys žiūrovo atsineštas kontekstas. Jei lankeisi Ozo kino salėje ir pats esi susidūręs su įvykiais, kuriuos matai ekrane, poveikis bus kur kas didesnis. „Iš gatvės“ atėjęs žiūrovas viso filmo šarmo nepajus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tokio filmo tikrai reikėjo. Nors jis nėra sudėtingas, gilus ar paliekantis įspūdį savo forma, jį žiūrėti gera. Jis taip pat primena, kad reikia dažniau užsukti į tą mažą keistoką kino salę. Joje garso kokybė ne tokia gera, o ekranas ne toks didelis, užtat čia gyvena tikras kinas.