Ši dokumentinė juosta – ilgamečio A. Kiarostami kolegos ir draugo Seifollaho Samadiano atsisveikinimas su talentingu režisieriumi, fotografu bei poetu. Pastarojo minimalistinė, poetiška, bet kartu paveiki kūryba dažniausiai svetingai sutikta tiek gimtajame griežtos cenzūros Irane, tiek užsienio kino festivaliuose.
Kaip mums akcentuoja S. Samadianas, A. Kiarostami gyveno kūryba. Net sulaukęs žilo plauko jis nuoširdžiai gėrėjosi ir stebėjosi pasauliu, visur regėjo grožį (tą ne kartą išgirsime iš jo paties) ir norėjo tai išreikšti – nesvarbu, kokia forma.
„76 minučių ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“ – neįprastas kūrėjo paveikslas. Čia nebus idealizavimo, kažkokios analizės, gilių pokalbių apie filosofiją ar kūrybą, čia S. Samadianas pasiūlys betarpiškai stebėti A. Kiarostami ir patiems su susipažinti su juo ir jo darbais. Šiame filme rasite ne nuoseklų pasakojimą, o veikiau mozaiką, sumontuotą iš įvairiu metu bei įvairiomis progomis nufilmuotos medžiagos.
Taigi, S. Samadianas nesikiša: jis pasiūlo nuomonę susidėlioti patiems, leisdamas kalbėti A. Kiarostami ir jį supusiems žmonėms.
Ar verta apsilankyti „76 minučių ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“? Jei esate „žmogus iš gatvės“, negirdėjęs apie A. Kiarostami ir nematęs jokio jo filmo, ši juosta didelio įspūdžio nepaliks. Žinoma, puiku praplėsti bendrą akiratį apie kiną, tačiau veikiausiai tikrosios darbo vertės nesuvoksite. Tam reikia „pažengusio“ žiūrovo. Tik tada bus tinkamai įvertinta S. Samadiano padovanota galimybė stebėti šį talentingą režisierių jo aplinkoje, suvokti, kaip jis bendrauja su žmonėmis, kaip kuria, kaip žvelgia į pasaulį.
Šiemet „Kino pavasaris“ kaip tik pristato A. Kiarostami filmų retrospektyvą. Apsilankius ar planuojant apsilankyti joje, „76 minučių ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“ suteiktų vertingo konteksto, padedančio geriau suvokti jo kūrybą. O šis režisierius iš tiesų vertas įdėmesnio žvilgsnio.
