Keliolikos metrų aukštyje pakibęs narsuolis, kardų rijikės ir besiboksuojantys dvimečiai, neįtikėtinus triukus išdarinėjantys akrobatai ir kvailus pokštus krečiantys klounai. Žmonės ir gyvūnai, moterys ir vyrai, vaikai ir suaugusieji, pasiruošę viskam, kad patenkintų nežabotą minios smalsumą. Režisieriaus atrinkti ryškiausi XIX ir XX amžiaus vodevilių, cirko, akrobatikos numerių epizodai atskleidžia dvi – puikiąją ir bjauriąją – pramogų pasaulio puses ir per tai, cituojant patį autorių, antropologiškai nagrinėja žmogų.
Tačiau iš tiesų greitai ekrane beiškeičiantys vaizdai siunčia lengvai iššifruojamą ir anaiptol nenaują žinutę: žmoguje narsa ir herojiškumas dera su polinkiu į žiaurumą, silpnesniųjų išnaudojimą, o šou verslas yra milžiniška industrija, kurioje iš žmonių prakaito, ašarų ir net mirčių kraunami milijonai. Kerinčius reginius lydi specialiai filmui legendinės islandų muzikos grupės „Sigur Ros“ narių sukurtas garso takelis – ir nors dokumentikos herojai dažniausiai plačiai šypsosi, iš jos puikiai suprantame, kokio liūdesio, nerimo ir abejonių, didelių vilčių ir milžiniškos įtampos sklidinos jų sielos.
Filmas prasideda nuo spalvingų reklaminių iškabų, viliojusių tuomečius žiūrovus nekasdienėmis patirtimis ir skatinusių pasinerti į kitokį, fikcinį pasaulį, kuriame išbandomos žmogaus galimybių ribos. Tačiau jis kalba ne tik apie tuos, į kuriuos spoksoma, bet ir apie spoksančiuosius. Pamažu išryškėja takoskyra tarp eilinių žmonių, einančių pažiūrėti spektaklio, ir kokių nors ypatingų gebėjimų ar išvaizdos ypatybių turinčiųjų, tampančių šou ašimi. Galiūnai ir neūžaugos, gražuolės ir klounai, maži vaikai, į kuriuos mėtomi peiliai, laukinių žvėrių tramdytojai atsiduria kitoje pusėje, nei likusi visuomenė.
Filmo pabaigoje kamera slysta per žmonių veidus, fiksuodama juose atsispindinčias emocijas, kuriomis pramogų pasaulio atstovai lengvai manipuliuoja. Nejučiom kyla sąsajų su tuo, kaip sėkmingai žmonių masėms sutelkti ar paveikti, naudojama baimė ir kitos stiprios emocijos.
Apibendrinant, juostą verta pamatyti dėl išties įspūdingos medžiagos bei unikalaus muzikinio takelio, ritmingos garso ir vaizdo dermės. Kažko naujo turbūt nesužinosite, bet tikėtina, kad filmas paskatins permąstyti tebeegzistuojantį gyvūnų ir vaikų išnaudojimą (visai ne šou tikslais), objektifikaciją lyties, rasės, negalios ar tiesiog kitoniškumo pagrindu.
