Šį kartą „Kino metropolio“ laidos vedėja Justė Michailinaitė kalbino mados analitiką, edukatorių ir mados tinklaraščio „Bomberis“ įkūrėją Arnoldą Remeiką ir kino filmų platintoją Gretą Akcijonaitę bei Amerikos lietuvę Lidiją Rasutis.
Pirmoje laidos dalyje pašnekovų diskusijų centre - dokumentinė kino juosta „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“. Pokalbio metu svečiai dalinosi savo įžvalgomis bei patirtimi apie mados industriją ir intriguojančią legendinio Amerikos dizainerio istoriją.
Prancūzų kilmės režisierius Frédéric Tcheng, žinomas iš tokių filmų, kaip „Dior ir aš“ (2014) bei „Diana Vryland: akis turi keliauti“ (2011), dokumentikoje „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ atkuria daugiasluoksnį legenda tapusio Amerikos dizainerio portretą. Filme pasakojama dizainerio Halstono, kuris Amerikos madą įrašė į viso pasaulio mados žemėlapį, istorija. Nuo Jacqueline Kennedy skrybėlaitės iki mados pasaulio viršūnės 8 dešimtmetyje. Kino juosta apie Halstoną – tai ne tik asmenybės istorija, bet ir laikmečio atspindys, praplečiantis bendrą epochos vaizdą ir suvokimą.
Keturis kartus filmą peržiūrėjęs Arnoldas Remeika pabrėžė, kad filmas prikausto dėmesį, tarsi detektyvinė istorija. „Šis filmas nėra klasikinis dokumentinis kinas, jame yra įvesta ir fikcinė herojė, pasakotoja, kuri, mano nuomone, visą formatą šiek tiek pagyvina“, - apie filmą sakė A.Remeika.
Dažnai kine pavadinimai lietuvių ir originalo kalba skiriasi – taip nutiko ir šiuo atveju. Filmo platintoja Lietuvoje G. Akcijonaitė atskleidė, kad pavadinimą praplėtė, nors originaliai jis vadinasi tiesiog Halstonas, o priežastis - konteksto trūkumas. „Prieš pradėdami filmo kelionę Lietuvoje sužinojome, kad čia apie Halstoną beveik niekas nežino, todėl nusprendėme šiek tiek paaiškinti ir detalizuoti. Šlovė ir nuopuolis yra bendražmogiškas dalykas, be to, gerai apibūdina Halstono istoriją“, – apie filmo pavadinimo interpretaciją pasakojo Greta.
Visai kitaip nei Europoje, JAV – apie Halstoną žinojo visi. Amerikoje užaugusi Lidija Rasutis pasakojo, kad maždaug 1970 metais Halstonas buvo labai populiarus ir žinomas, visi norėjo turėti jo kvepalus ir drabužius.
Aukštosios mados dizaineris metęs iššūkį tuometei aukštuomenei, turėjo dideles ambicijas, o jo noras aprengti visą Ameriką bei pakeisti nusistovėjusią tvarką buvo itin vizionieriškas ir turėjo savo kainą.
Kaip laidos metu pasakojo A.Remeika, mados pasaulis yra vienišų žmonių pasaulis, dėl vyraujančios milžiniškos įtampos, pinigų, verslo, reikalaujančio daug laiko ir energijos. Vienišumas – neatsiejama kito, tinklalaidėje aptarto, dokumentinio filmo „Damų laimė“ tema – vienur subtiliai užmaskuota, kitur atvirai aptarta, šias kino juostas vienijanti gija.
Šveicarių režisierių Stephanie Chuat ir Veronique Reymond stereotipus laužantis dokumentinis filmas gilinasi į vienatvės brandžiame amžiuje temą, supriešindamas subrendusių moterų savirealizaciją bei laimingą gyvenimą su jaunystės kultu. Kino juostoje yra pasakojamos tikros į septintą dešimtį įkopusių moterų istorijos. Norėdamos surasti penkias herojes savo filmui, režisierės paskelbė viešą kreipimąsi ir gavo daugiau nei šimtą atsakymų. Tai tik patvirtino teoriją, kad tema aktuali, o šios moterys nori būti išgirstos.
„Filme yra visko – nevilties, labai gero humoro ir, mano manymu, laiminga pabaiga. Nors senatvė daugeliu atveju stigmatizuojama, ne tik jaunimo, bet ir pačių pagyvenusių žmonių, filmas veikia labai įkvepiančiai, todėl norisi, kad jį pamatytų kuo daugiau Lietuvos žiūrovų“, – apie filmą sakė Greta.
Kaip pasakojo Lidija Rasutis, filme vaizduojamas laikas, kai moterų gyvenimuose yra įvykę didžiuliai pokyčiai, pasikeitę jų „vaidmenys“. „Jei anksčiau jos buvo žmonos, mamos, aktyvios ir sėkmingos karjeros srityje – šiame gyvenimo etape, tapusios vienišomis, jos staiga turi atkurti save iš naujo. Filmas parodo, kad visa tai įmanoma, vienokiu ar kitokiu būdu – atrasti vidinę harmoniją ir meilė sau“, – savo įžvalgomis dalinosi Lidija.
Bet kokio amžiaus žmonės pažiūrėję šį filmą gali atpažinti kažką pažįstamo bei visai kitokiu kampu pamatyti vyresnius žmones – tai itin svarbu „sveikos“ visuomenės formavimuisi. „Žmonės yra linkę kitus ir save sudėlioti į tam tikras dėžutes. Toks ribotas mąstymas sukuria stereotipais supančiotus gyvenimus“, – mintimis apie filmo problematiką dalinosi A.Remeika.
Filmai kviečiantys pažinti ir atpažinti – palieka vietos diskusijoms. Galiausiai, dvi skirtingas kino juostas vienija pasakojimai apie žmones, jų žmogiškus poreikius, silpnybes ir likimus.
Visą pokalbį galite išgirsti tinklalaidėje „Kino metropolis“ 15min audioplatformoje „Klausyk“ arba bet kurioje kitoje tinklalaidžių platformoje.
Tinklalaidę „Kino metropolis“ pristato kino žaidimas „European Film Challenge“, kurio dalyviai gali laimėti kelionę į žymiausius pasaulio kino festivalius.