„Baltijos trumpametražiai filmai mums labai svarbūs, nes leidžia nubrėžti mūsų kino ateities liniją ir pamatyti, kas ateina į didįjį kiną ir formuos kino ateities veidą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, – teigė „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė. – Todėl vertinti šią programą mes kviečiame kino industrijos profesionalus ir džiaugiamės, kad jiems šiemet yra iš ko rinktis.“
Šių metų „Naujojo Baltijos kino“ programoje atrinkti varžytis septyniolika filmų: 8 estų, 6 lietuvių ir 3 latvių kūrėjų darbai.
Komisijos pirmininkas K.Zanussis prieš filmų peržiūras išreiškė viltį šioje programoje atrasti naujų talentų.
„Jei filmai man nepaliks įspūdžio, būsiu labai nusivylęs“, – šypsojosi pasaulyje pripažintas režisierius.
Atvirojo Rusijos kino festivalio „Kinotauras“ direktorė, žiuri narė Sitora Alieva pabrėžė, kad trumpo metrai filmai jai yra patys svarbiausi ir įdomiausi.
„Visi pokyčiai, kurie vyksta Rusijos kine, prasideda būtent nuo trumpų filmų konkurso. Dažniausiai visi režisieriai savo karjerą pradeda nuo trumpo metro filmų – juose galima išvysti naujų istorijų, požiūrio kampų, stilių. Todėl tokie konkursai man visada įdomiausi“, – teigė viešnia iš Rusijos.
Šis filmas – ne apie ligą, o apie švarą ir grožį veide, kurio neužgožia plaukai. Savo herojei aš padėjau pamilti save, o ji man padėjo nufilmuoti filmą.
Šių metų programoje smalsūs žiūrovai išvys net šešis Lietuvos režisierių filmus. Aistė Žegulytė savo antrajame filme „Tapatumai“ prisiliečia prie žmogaus tapatybės ir grožio temos.
„Viskas prasidėjo nuo mažos mergaitės, gyvenančios mano kaime – jos plikumas, negalėjimas turėti plaukų mane įkvėpė kurti filmą. Deja, vėliau tėvai neleido jos filmuoti ir nutraukė visus ryšius su manimi. Tada pradėjau ieškoti kitų žmonių, sergančių alopecija. Tačiau šis filmas – ne apie ligą, o apie tą švarą ir grožį veide, kurio neužgožia plaukai. Savo herojei aš padėjau pamilti save, o ji man padėjo nufilmuoti filmą“, – šypsojosi menininkė.
Marija Kavtaradzė, naujausią savo darbą „Pasakyk, kad neskaudės“ pristačiusi San Sebastiano studentiškų filmų programoje, pasakoja istoriją apie Beno ir Vegos „pirmąjį kartą“.
„Tai – mano trečio kurso darbas, kuriam turėjau užduotį ekranizuoti lietuvių kūrinį. Savo tema, paprastumu man patiko ištrauka iš Lauros Sintijos Černiauskaitės romano „Benedikto slenksčiai“, – pristatė jaunoji režisierė.
Tuo tarpu jos kurso draugė Austėja Urbaitė pasirinko ekranizuoti Jono Meko novelę „Etiudas“.
„Tai istorija apie du jaunus teatro aktorius, kurie bando atkartoti scenoje tikrą gyvenimo įvykį. Stengiausi filme atvaizduoti tą jausmą, kurį man sukėlė ši novelė“, – teigė kūrėja.
Ieva Veiverytė filme „Šuns dienos“ nusprendė pasigilinti į motinos ir dukters santykius.
„Šis truputį keistas filmas pasakoja apie vidutinio amžiaus moterį, kuri vis dar yra vaikas, gyvena su mama ir nemoka būti savarankiška. Tačiau mamai netikėtai atsidūrus ligoninėje, ji lieka viena namuose ir jai reikia pasirūpinti namais ir šunimi“, – intrigavo režisierė, prisipažinusi, kad filme vaidinęs šuo buvo tikras iššūkis filmavimo komandai.
Kur dingsta meilė, kai mylimieji išsiskiria arba kai lieka kartu, iš kur žmogus randa jėgų pamilti antrą, trečią, ketvirtą kartą. Klausiame, ar yra legalu mylėti kelis žmones vienu metu. Ar meilė yra tokia nepaprastai svarbi, ar tiesiog neišvengiama.
Lietuviškų trumpų filmų programoje yra ir vienas animacinis filmas „Neeuklidinė geometrija“, kurį sukūrė Skirma Jakaitė ir Solveiga Masteikaitė.
„Neeuklidinė geometrija“ yra tokia, apie kurią paprastas žmogus nieko nežino – ji mums primena meilės dėsnius. Meilėje neįmanoma vadovautis įprastine plokščia logika, meilės žinios ateina iš visai kitų vietų – sapnų, daiktų. Mes savo filme keliame klausimus, kur dingsta meilė, kai mylimieji išsiskiria arba kai lieka kartu, iš kur žmogus randa jėgų pamilti antrą, trečią, ketvirtą kartą. Klausiame, ar yra legalu mylėti kelis žmones vienu metu. Ar meilė yra tokia neprastai svarbi, ar tiesiog neišvengiama“, – apie savo kūrinį pasakojo S.Masteikaitė.
Lino Mikutos filmo „Pietūs Lipovkėje“ premjera įvyko prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje. Šiame filme režisierius su savo žmona, operatore Kristina Sereikaite parodė labdaringos valgyklos ir jos lankytojų kasdienybę.
„Šalia namų vis pastebėdavau keistą pastatą, prie kurio kažkodėl kasdien buriuodavosi žmonės. Smalsumo vedini mes su žmona nuėjome ten ir radome šią valgyklą, kurioje per du vasaros mėnesius išgirdome daug jos lankytojų istorijų. Šis filmas – kelionė tarp žmogiškosios vilties ir visiško beviltiškumo. Tai filmas apie mus, žmones, – teigė režisierius, prisipažinęs, kad iš pradžių lankytojai neigiamai reagavo į filmo kūrėjus. – Pirmomis dienomis kamera išprovokuodavo kai kurių lankytojų agresiją, nes jie bijojo, kad mes iš jų pasityčiosime, vaizdo įrašą įdėsime į „Youtube“ ar parodysime per bulvarinę televizijos laidą. Bet po kurio laiko mums pavyko tapti jų kasdienybės dalimi, jie prie mūsų priprato ir mes išgirdome daug žmogiškųjų tragedijų.“
Latviams konkurse atstovaus Ēvaldas Lācis (animacinis filmas „Ežiukai mieste“), Edmundsas Jansonas (animacinis filmas „Choro gastrolės“) ir Liene Linde (tragikomiška drama „Suvaidink man laimingus Naujuosius“). O gausiausioje estiškų filmų programoje bus parodyti filmai „Čia tu?“ (rež. Moonika Siimets), „Mai“ (rež. Maria Reinup), „Nuotrauka“ (rež. Katrina Maimik ir Janas Erikas Nõgisto), „Sidabrinės vestuvės“ (rež. Katrina Maimik ir Andresas Maimikas), „Gimtadienis“ (rež. Erikas Norkroosas), „Musių malūnas“ (rež. Anu-Laura Tuttelberg), „Olga“ (rež. Kauris Kokkas) ir „Užuojauta“ (rež. Margusas Paju). Latvių ir estų filmai festivalyje bus rodomi šeštadienį ir sekmadienį.
„Naujojo Baltijos kino“ konkurso nugalėtojai bus paskelbti sekmadienio vakarą per „Scanoramos“ uždarymo ceremoniją. Visos programos laureatui atiteks „Vilniaus kino klasterio“ įsteigtas prizas – kino aparatūros nuomos paslaugos, o geriausiam jaunajam lietuvių režisieriui bendrovė TEO LT, AB suteiks finansinę paramą būsimam jo kino projektui.
