Mančesteris prie jūros / Manchester by the Sea
Du „Oskarus“ pelniusiema „Mančesteris prie jūros“ režisierius Kennethas Lonergasnas nagrinėja mirties, kaltės, atleidimo temas. Pagrindinis personažas – įvairiausių buitinių problemų tvarkytoju Bostone dirbantis Lee Chandleris. Į gimtąjį miestą jis grįžta po brolio mirties. Lee priskiriama į suaugusiųjų pasaulį netrukus žengsiančio sūnėno Patricko globa, tačiau su savo praeities šmėklomis susidoroti nesugebantis vyras abejoja, ar tikrai gali to imtis.
Filme nesilaikoma linijinio pasakojimo – režisierius, pasakodamas sudėtingą Lee gyvenimo istoriją, nevengia flashback’ų, kurių gausa kartkartėmis gali varginti, tačiau tai, jog filme formos prasme nebrėžiama skirtis tarp praeities ir dabarties (skirtingi epizodai neišskiriami nei koloritu, nei tempu, nei kitomis tradicinėmis priemonėmis), atrodo ne tik drąsus, bet ir dar vieną filmo plotmę veriantis sprendimas, liudijantis, kad laikas ne visad gydo, o skausmas ir kaltė nebūtinai išblunka.
„Mančesteryje prie jūros“, kaip ir kituose Lonergano filmuose, ne viskas kinematografiška (pavyzdžiui, kada matėte išties sloga sergantį žmogų kino ekrane?), ne viskas patogu ir išsprendžiama – režisierius nei žiūrovams, nei personažams nesiūlo sujauktus gyvenimus akimirksniu sutvarkančių burtažodžių. Todėl turbūt nenuostabu, jog jo filmų herojai savo skausmą ne išrėkia, o nutyli, ir susitaiko su jiems primestu scenarijumi. Ne dėl to, kad dar turi vilties, o todėl, kad paprasčiausiai pavargo.
Visą filmo recenziją skaitykite čia.
Ankštumas / Closeness
Vienas ryškiausių praėjusių metų filmų buvo Kanuose apdovanota ir žiūrovų liaupsių visame pasaulyje sulaukusi Kantemiro Balagovo „Ilgšė“. Jei patiko ji, dėmesio turėtų sulaukti ir režisieriaus debiutinis filmas „Ankštumas“, Kanų „Ypatingo“ žvilgsnio programoje apdovanotas FIPRESCI prizu. Abu filmai siūlo naują ir bent šiek tiek nepatogią perspektyvą.
„Ankštume“ režisierius pasakoja apie savo vaikystės Nalčiką 10-ajame dešimtmetyje. Laukinio kapitalizmo grimasų paženklintame musulmoniškame mieste įsikuria žydų šeima. Po džiugios žinios – Davido ir jo merginos sužadėtuvių – pora pagrobiama. Įtampa šeimoje auga, o Davido sesuo Ilana, ir anksčiau nesutarusi su valdinga motina ir neįgyvendinusi šeimos puoselėtų lūkesčių būti kuo nors daugiau, nei tik automobilių mechanike, imasi vis aršesnių maišto formų.
Ankštumas nurodo ne tik į filmo temą – įtemptus, troškius santykius šeimoje ir posovietinio miesto sanklodoje – bet ir į filmo vizualinę pusę. Nuolat keisdamas fokusą ir apšvietimą, K.Balagovas su operatoriumi A.Emelianovu tarytum siaurina kadrą, o naudodami stambius planus ir perkrautas kompozicijas radikaliai mažina distanciją tarp žiūrovo ir filmo. Sakytum, net kuria klaustrofobijos įspūdį, įsukdami žiūrovą į akivaizdžių sprendinių neturintį niūrios realybės ratą.
Kvadratas / The Square
Stokholmo centre, greta šiuolaikinio meno muziejaus, sukuriama instaliacija – „Kvadratas“. Čia kiekvienas gali sulaukti pagalbos, paramos, užuojautos. Čia negalima vogti, skriausti, įžeidinėti. Atsistoti „Kvadrato“ perimetre reiškia patekti į gėrio ir socialinio sąmoningumo oazę.
Tačiau jei visa tai taikoma „Kvadratui“, kokios normos, kokie dėsniai veikia už jo? Apibrėždamas kelių metrų plotą, „Kvadratas“ – Švedijoje iš tiesų egzistuojanti meno instaliacija ir „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje nuskynęs Rubeno Östlundo filmas – kalba apie humanizmą, manifestuojamą skirtingomis kūrybos formomis, bet apleidusį viešąją erdvę, kurioje jau seniai veikia kitokios žaidimo taisyklės.
Šios aštrios ir ambicingos satyros epicentre – prabangiai gyvenantis ir savimi patenkintas minėto muziejaus kuratorius Kristianas, kurio gyvenimas pasikeičia vieną rytą pakeliui į darbą išvydus incidentą. Jis imasi veiksmų – ar bent jau pats tuo tiki. Tik vėliau, kupinas pasididžiavimo savo drąsa, Kristianas pastebi, kad buvo apvogtas. Nebėra mobiliojo telefono, piniginės ir sąsagų. Kristianas nusprendžia, kad niekas neturi teisės atimti to, kas jam priklauso, ir pasiryžta vykdyti „teisingumą“. Su kolega įsėdus į savo prabangią „Teslą“ jiedu keliauja į nepažįstamą rajoną, kad sudrausmintų vagį, o kartu – ir visus jo namo kaimynus...
Visą filmo recenziją skaitykite čia.
