Nejučiomis kyla klausimas, kaip šie šokiai atsirado Grikevičiaus filme ir ar tikrai 1966 metais jaunuoliai Lietuvoje taip šoko? Bandant atsakyti į šiuos klausimus įdomu apžvelgti tvisto ir medisono populiarumo istoriją, judesių specifiką bei kelią iki Lietuvos.
Kiekvienas laikotarpis pasižymi savitomis meno bei gyvenimo būdo madomis. Mada nuolat kinta, tačiau turi tendenciją sugrįžti į vėlesnį laikotarpį arba netgi galutinai nepranykti. Būtent taip ir nutiko 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 7-ojo pradžioje Amerikoje gimusiems šokiams, kurie paplito po visą pasaulį. Buvo priimta manyti, kad iki šiol visiems gerai žinomas tvistas ir ne tiek populiarus, bet vis dar šokamas medisonas – tik laikinas mados klyksmas, iškart pranyksiantis žiniasklaidai nustojus apie juos kalbėti. Šokiai paplito dėl televizijos: medisonas pirmąkart pasirodė paaugliams skirtoje šokių ir muzikos laidoje „The Buddy Deane Show“, o tvistas – beveik identiškoje „American Bandstand“.
Taip pat tiek vienas, tiek kitas šokis buvo stipriai surišti su tam tikrais muzikos įrašais. Medisonas dažniausiai buvo šokamas pagal specialiai šiam šokiui Rayʼaus Bryanto sukurtą „The Madison Time“, kuriame skelbiami šio šokio specifiniai žingsniai bei šokėjus palaikančios frazės: Hit it! (pirmyn!); You’re looking good! (gerai atrodai!). Tvistas neatsiejamas nuo Chubby Checkerio dainos, pavadintos pagrindinio žingsnio vardu – „The Twist“. Vėliau šio šokio įkvėpti ir kiti žymūs to laikmečio atlikėjai apdainuodavo tvistą savo dainose.
Nors šokių populiarumo istorijos pradžia ir sutampa, judesių specifika labai skiriasi. Medisoną galima būtų priskirti prie linijinių šokių. Šokėjai per visą šokį juda paralelinėse linijose, pasisukę viena kryptimi. Šokis prasideda pagrindiniu medisono žingsniu, kuris vėliau šokant dažnai kartojamas: kaire koja žengiama į priekį, dešinė pristatoma ir tuo pat metu suplojama. Dešinė koja grįžta atgal, po to seka kairės kojos vedžiojimas įstrižai – pirmyn, atgal, pirmyn. Šokėjai šoka atsipalaidavę, spyruokliuodami. Tarp pagrindinių žingsnių atliekami imitacinio pobūdžio judesiai, pavyzdžių: The rifleman – šaulio imitavimas, šaunant įsivaizduojamą strėlę, The basketball – krepšininko imitavimo žingsnis, The T-time – variacija su rankų ištiesimu.
Tvistas – linksmas, improvizuotas šokis, šokamas pavieniui, poroje ar rate. Kaip jau minėta, pagrindinis žingsnis slypi šokio pavadinime. Tvistas šokamas sulenktais keliais, sukant juos tai dešinėn, tai kairėn. Rankos, laisvai sulenktos per alkūnes, juda priešingai nei kojos ir klubai, taip padėdamos išlaikyti balansą ir leidžiančios aktyviau judėti, grojant greitai muzikai. Šokant tvistą galima leistis žemyn, perkelti svorį tai ant vienos, tai ant kitos kojos, laisvą koją tuo metu keliant šiek tiek į viršų. Niekas tiksliai negali pasakyti, kas pirmasis pradėjo šokti tokia maniera. Greičiausiai tai vakarų Afrikos vergų šokių motyvas. Vis dėlto pirmasis tvisto populiarumui įtakos turėjo muzikos atlikėjas Hankas Ballardas, kuris dainą „The Twist“ parašė įkvėptas per vakarėlį klubus kraipančių paauglių. Deja, Hankas ir jo grupė „The Midnighters“ turėjo prastą reputaciją. Dainą ir šokį išpopuliarino rokenrolo dievaitis Chubby Checkeris laidoje „American Bandstand“.
Sovietų Sąjungoje tvistas ir medisonas pradėjo populiarėti Nikitos Chrusčiovo valdymo pabaigoje, 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Iki tol šie šokiai laikyti svetimu Vakarų kultūros elementu, neatitinkančiu Sąjungos ideologinių normų, ir buvo šokami tik privačiuose vakarėliuose.
Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, šie amerikietiški šokiai, ypač tvistas, tarp stilingo jaunimo paplito kartu su rokenrolo muzikos banga. Diskotekos neapsieidavo be rokenrolo bei džiazo muzikos, o nemokėti šokti tvisto buvo „ne lygis“. Šokių judesių jaunimas mokėsi ir iš Sąjungoje kurtų filmų herojų. Tvistą šoko populiarioje režisieriaus Maksimo Voronkovo komedijoje „Kaukazo belaisvė“ (1966 m.), latvio Michailo Bogino filme „Du“ (1965 m.), armėno Frunzės Dovlatiano juostoje „Sveiki, tai aš!” (1965 m.), Aleksandro Sryj filme „Užsienietė“ (1965 m.) bei daugelyje kitų.
Vėliau rokenrolą užgožė roko muzikos manija, tad ir šokio populiarumas išblėso. Vis dėlto rokenrolo klausomasi iki šių dienų, o tvisto pagrindinį žingsnį moka beveik kiekvienas.
Pažiūrėti filmą „Laikas eina per miestą“ bei susipažinti su filmo kontekstais galima Nepriklausomos sinematekos svetainėje www.sinemateka.lt.
