„Filmas yra apie santykius, tai yra klastingas filmas, kuris priverčia susimąstyti“, – 15min sakė V.Toomla, filmą sukūręs kartu su partneriais iš Latvijos ir Lietuvos.
Juosta pasakoja apie du trisdešimtmečius Aną ir Juhaną, kurie po aborto nusprendžia praleisti atostogas prabangioje draugų pajūrio viloje. Joje Ana ilgainiui pradeda vaidinti šeimininkę, namas, kaip pasakojo režisierius, apskritai yra tarytum dar vienas filmo personažas.
Kai kurių temų nebūtų įmanoma atskleisti, tarkime, viešbutyje. Labai svarbu, kad pagrindiniai veikėjai lygina save su kitais – kodėl aš gyvenu taip, o ne kitaip, galbūt prasčiau nei kiti? – kalbėjo režisierius.
„Namo mes ieškojom ilgai. Jį radome likus tik keliems mėnesiams iki filmavimo. Tai yra pagrindinės filmo veikėjos Anos svajonių namas, atspindi jos troškimus. Tačiau aš negaliu per daug pasakoti apie filmą, nes daug žmonių jo dar nematė“, – pasakojimą nutraukė režisierius.
Scenarijų filmui kūrė ne jis, o Livia Ulman ir Andris Feldmanis, tačiau scenarijus V.Toomla itin patiko. Kodėl filmo veiksmui buvo pasirinktas svetimas namas, o ne, tarkime, viešbutis?
„Ne aš rašiau istoriją. Kai kurių temų nebūtų įmanoma atskleisti, tarkime, viešbutyje. Labai svarbu, kad pagrindiniai veikėjai lygina save su kitais – kodėl aš gyvenu taip, o ne kitaip, galbūt prasčiau nei kiti?“ – kalbėjo režisierius.
Į poros atostogas netikėtai įsiterpia du nepažįstamieji – Erikas ir Trinė, – kurie atostogauja prie jūros palapinėje. Audrai suniokojus jų palapinę, svetimame name gyvenanti Ana pasiaučia šeimininke ir pakviečia Eriką su Trine paviešėti „pas juos“.
„Filmo pradžia yra tyli, kalbama yra mažai, bet labai daug informacijos yra detalėse. Jeigu žiūrovas yra kantrus, jis gauna visą informaciją, kurios reikia“, – kalbėjo V.Toomla.
Tačiau įtampa filme pamažu auga, kol įvykiai galiausiai pasisuka itin netikėta linkme. V.Toomla nenorėjo daug pasakoti apie apie filmo siužetą, tačiau pripažino, kad filme yra netikėtas siužeto vingis.
„Jis turi kelias paskirtis. Viena yra pakeisti filmo žanrą – tai yra žaidimas su žanrais. Taip pat yra metaforinis lygmuo. Paprastai man nepatinka filmai, kur žaidžiama su žanrais. Bet galutinis filmo variantas man patinka. Man labiausiai įdomios psichologinės dramos. Man taip pat patinka trileriai“, – pasakojo estų režisierius.
Pirmąją savo juostą jis kūrė trejus metus – vienerius dirbo su scenarijumi, apie 7 mėnesius truko montažas, dar apie mėnesį buvo tvarkomas garsas, o štai nufilmavo viską vos per 20 dienų.
„Filmą nufilmavo per 20 dienų. Tai nėra normalu. Bet situacija buvo tokia – reikėtų prisiderinti prie aktorių dienotvarkės, be to, biudžetas buvo pakankamai mažas, todėl negalėjome filmuoti ilgiau. Bet mums pavyko, nes aktorių nebuvo daug ir vietų nebuvo daug. Bet pakartoti nenorėčiau. Yra daug dalykų, į kuriuos žiūriu ir norėčiau, kad jie būtų padaryti kitaip. Bet taip yra visada“, – kalbėjo režisierius.
Paklaustas, kaip „įsiūlo“ savo filmą žiūrovams, kaip pristato jį, V.Toomla paaiškino: „Filmas yra apie santykius, tai yra „klastingas“ filmas, kuris priverčia susimąstyti. Filmas tave išgena iš komforto zonos, susiduri su paradoksais arba nepatogiais dalykais apie save, o dar jeigu esi santykiuose, tai priverčia susimąstyti apie tavo paties gyvenimą ir santykius, apie sąžiningumą, taip pat gal net užduoda klausimą, kas aš esu.“
Režisierius prasitarė, kad jo debiutinę juostą Lietuvos kino teatrų ekranuose bus galima išvysti ir po festivalio.
