Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 09 27

Vilniaus dokumentinių filmų festivalį uždarys filmas, skirtas iškiliam rusų režisieriui Aleksejui Germanui atminti

Vilniuje vykstantis dokumentinių filmų festivalis, šiemet akcentuojantis dokumentinių istorijų tęstinumą, šeštadienį, rugsėjo 28 d., užsidarys su filmu „Aleksejus Germanas: sunku būti dievu“ („Playback“, 2012). Tai – bendras kino režisierių Antoine’o Cattino ir Pavelo Kostomarovo filmas apie garsaus rusų režisieriaus Aleksejaus Germano pastangas ekranizuoti brolių Strugatskių romaną „Sunku būti Dievu“ (1964). Kūrėjai savaip interpretavo istorijos siužetą ir atradę paralelių su pačiu A. Germanu jo kūrybinius ieškojimus įamžino filme.
Filmas „Aleksejus Germanas: sunku būti dievu“
Filmas „Aleksejus Germanas: sunku būti dievu“ / Kadras iš filmo

Vasarį Anapilin iškeliavęs A. Germanas (1938-2013 m.) garsėjo preciziškumu ir visišku atsidavimu kūrybai: dirbo po 12 ir daugiau valandų. Paskutinę juostą „Sunku būti dievu“ A. Germanas planavo baigti 2011 m., vėliau terminas nusikėlė dėl sveikatos sutrikimų, darbus stabdė ir finansinės bei techninės kliūtys. Filmą pažadėjo baigti kūrėjo sūnus Aleksejus Germanas jaunesnysis, taip pat kino režisierius. Jo premjera numatyta Tarptautiniame Romos filmų festivalyje lapkritį.

A.Germano filmai, pasižymintys dokumentinio filmavimo maniera, padarė didžiulę įtaką dabartinei kino režisierių kartai. Labiausiai garsėjo kritiškomis dramomis, grąžinančiomis į Stalino bei Antrojo pasaulinio karo laikus. Tai fašistų okupuotame Pskove besirutuliojanti drama „Patikrinimas keliuose“ („Proverka na dorogach“, 1971), karo žurnalisto Lopatino (akt. Jurijus Nikulinas) istorija „Dvidešimt dienų be karo“ („Dvadcat dnej bez voiny“, 1977), groteskiškas pasakojimas „Chrustaliovai, mašiną!“ (Chrustaliov, mašinu!, 1998), kurį pristatydamas režisierius svečiavosi Vilniuje.

Kurti filmą mokslinės fantastikos Strugatskių romano motyvais A. Germanas ryžosi 1968 m., tačiau jo planus pakoregavo 1968 m. į Čekoslovakiją įsiveržę sovietų kariuomenės padaliniai. Lemtingas sutapimas, kad tą pačią dieną jis susipažino su Svetlana Karmalita, būsima žmona. Būtent su ja A. Germanas po 32 metų sugrįžo į Čekiją, kur atnaujino filmo kūrimo darbus. Šįkart pagal scenarijų, kurį rašė kartu su Svetlana.

Pagrindinis filmo herojaus Rumato vaidmuo teko žymiam rusų teatro ir kino aktoriui Leoneliui Jermalnikui. Jis kartu su kitais stebėtojais iš Žemės atvyksta į gūdžiuose viduramžiuose skendinčią „laukinę“ planetą. Atvykėliai stengiasi išlikti neutralūs ir nepaveikti natūralios planetos raidos. Tačiau Rumatas neištveria, kai valdžią planetoje užgrobia „juodoji brolija“, nuvertusi „pilkųjų“ valdžią, ir įsikiša į svetimą istorinį procesą. Pasak kino kritikų, dalyvavusių išankstinėje filmo peržiūroje, pagrindinė jo mintis – žmogiškosios prigimties menkumas, gyvuliškumas.

A.Cattino ir P. Kostomarovo interpretacijoje A. Germano juostos filmavimo aikštelė tampa viduramžiuose užstrigusia planeta, o Dievo asmuo turi sąsajų su pačiu režisieriumi ir jo jausmų protrūkiais, šiurkščiu elgesiu su filmavimo komanda.

Festivalio uždarymo vakarą taip pat bus apdovanoti trys geriausi Baltijos šalių dokumentiniai pasakojimai. Juos paskelbs tarptautinė festivalio žiuri: režisieriai Leonardas Retelis Helmrichas, Angela Christlieb ir socialinių mokslų daktarė Almira Usmanova. Geriausiai įvertintiems konkursinės programos dalyviams atiteks piniginės Kazickų šeimos fondo premijos.

Daugiau informacijos apie festivalį svetainėje www.vdff.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos