„Programa „Žemės stebėtojai“ kviečia tyrinėti kosmosą ir pačius save. Visuose trijuose programos filmuose vedamos paralelės tarp technologinės pažangos, mitologijos, politikos ir asmeninių žmonių gyvenimo istorijų“, – teigia viena festivalio programos sudarytojų Ona Kotryna Dikavičiūtė.
Amerikiečių-portugalų kino režisierius ir videomenininkas Fernas Silva naujausiame savo darbe „Kylanti uola“ (2021) tyrinėja natūralius žmogaus ir kosmoso ryšius. Hipnotizuojanti vaizdo esė, kurioje persipina popkultūra, šiuolaikinio meno praktikos, mokslinė fantastika ir Havajų salų istorija bei etnografija, kviečia diskusijai apie postkolonialistinį būvį, ekologiją ir pasaulio pažinimą apskritai.
Egzistencinių ieškojimų kupinas ir patyrusio čiliečių dokumentininko Patricio Guzmáno filmas „Nostalgija šviesai“ (2010). Jo herojai – astronomai ir Pinocheto režimo politinių kalinių žmonos – toje pačioje Atakamos dykumoje savaip ieško to, kas jiems brangiausia. Vieni – atsakymo, iš kur mes atsiradome, kitos – kur dingo jų mylimųjų palaikai. Šis metafizinis kino pasakojimas Europos kino apdovanojimų žiuri pripažintas geriausiu 2010 m. dokumentiniu filmu.
„Tamsioji Mėnulio pusė“ (William Karel, 2002) – tai pasakojimas apie pirmąjį amerikiečių išsilaipinimą Mėnulyje. Įtaigiu klasikinės BBC dokumentikos stiliumi sukurtas filmas „įtikina“, kad sėkmingos NASA misijos į Mėnulį istorija tėra gerai surežisuotas ir kino studijoje nufilmuotas legendinio režisieriaus Stanley Kubricko filmas. Faktus, archyvinius kadrus ir visiškus pramanus meistriškai suplakantis mokumentikos pavyzdys ironiškai demonstruoja, kaip lengva kurti vieną didžiausių šios epochos pavojų – dezinformaciją.
Pasak O.K.Dikavičiūtės, sudarinėjant VR filmų programą, buvo siekiama atskleisti virtualios realybės kino kūrybos galimybes. Todėl atrinkti filmai skiriasi tiek savo turiniu, tiek forma.
„Jūra, kurią žmonės vadina tamsiaisiais vandenimis“ (Vibeke Bryld, 2020) ir „Orbital Vanitas“ (Shaun Gladwell, 2016) siūlo meditatyvų patyrimą. Tuo tarpu „Po sprogimo“ (Sam Wolson, Dominic Nahr, 2019) bei „Svetimšalis: grafiniai prisiminimai virtualioje realybėje“ (Ainslee Robson, 2020) dokumentine forma pasakoja ir asmeniškas, ir globalias istorijas.
Visi keturi VR trumpametražiai bus rodomi vieno seanso metu. Valandos trukmės VR patirčių seansai festivalio žiūrovų lauks kino ir medijų erdvėje „Planeta“ (A.Goštauto g. 2, Vilnius).
Be septynių pagrindinės programos filmų, šiemet festivalis pristatys dvi lietuvių filmų premjeras: Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinį flakoną“ (2021) bei Gerdos Paliušytės „Nevermore“ (2020). Taip pat – teminę programą „Žemės stebėtojai“, kviesiančią pamąstyti apie paraleles tarp Žemės ir kosmoso, virtualios realybės filmų programą ir šveicarų-kanadiečių režisieriaus Peterio Mettlerio kūrybos retrospektyvą.
Duris į kino sales festivalis atvers rugsėjo 23–spalio 3 d. – Vilniuje, spalio 1 d. Kaune, spalio 8–10 d. – Klaipėdoje. VDFF filmus kvies žiūrėti ir virtualiai: čia ir čia.
Festivalį finansuoja Lietuvos kino centras.
