Romantišką komediją apie du keistuolius Paryžiuje pristatę režisieriai džiaugėsi, kad nors filmą jau parodė ne viename Europos kino festivalyje, būtent Vilniuje sulaukė daugiausia publikos. Nenuostabu, nes autorių pora puikiai pažįstama Lietuvos žiūrovams. Tai jau ketvirtas jų filmas „Kino pavasaryje“ ir šįkart priverčiantis iki ašarų juoktis žiūrovų minias. Prieš tai rodyti jų filmai: „Ledkalnis“ (2005), „Rumba“ (2008), „Fėja“ (2011).
Be jau minėtų juostos autorių, filme nusifilmavo legendiniai prancūzų aktoriai Pierre‘as Richard‘as ir sausio mėnesį pasaulį palikusi, „Oskarui“ už vaidmenį Michaelio Haneke „Meilėje“ nominuota Emmanuelle Riva.
Fiona Gordon ir Dominique‘as Abelis dalyvavo pokalbyje su filmo žiūrovais.
– Kokią atsimenate aktorę Emmanuelle Rivą?
Dominique‘as: Deja, ji nebepamatė šio filmo. Nežinojome, kad ji jau šešerius metus sirgo vėžiu, ji nenorėjo, kad kas nors tai žinotų, nes tiesiog norėjo dirbti. Mes labai dėkingi už šią jos dovaną mums, jos aistra mums padarė didžiulį įspūdį. 88-erių ji atliko savo pirmąjį burleskos vaidmenį. Ji visai kaip Moljeras, kuris mirė ant scenos.
Fiona: Iš pradžių šis vaidmuo buvo tik pretekstas mūsų veikėjams pasiklysti Paryžiuje, bet kai susipažinome su Emmanuelle, veikėją pradėjome kurti pagal jos asmenybę. Iš tiesų filmavome jos bute. Ji gyveno ketvirtame aukšte, name nėra lifto ir ji kiekvieną dieną nesunkiai lipdavo aukštyn ir žemyn. Bute pilna knygų, ant sienų prirašyta trumpų eilėraščių. Emmanuelle buvo aistringa, jos nepriklausomas gyvenimo būdas iš esmės pakeitė mūsų mąstymą apie jos veikėją.
– Kaip sekėsi dirbti su kita legenda – Pierre‘u Richard‘u?
Fiona: Jis nebuvo mūsų pirmas pasirinkimas. Manėme, jog jis per didelė žvaigždė, kad dirbtų su mumis, bet pažįstame žmogų, kuris pažinojo kitą žmogų, kuris pažinojo dar kitą žmogų, kuris pažinojo Pierre‘ą Richard‘ą. Šis žmogus nusiuntė Pierre‘ui vos penkias scenarijaus eilutes, nes perskaityti daugiau jis neturėjo laiko. Perskaitęs šias eilutes pasakė: „Gerai!“ Filmuotis jis galėjo tik tris konkrečias dienas, todėl filmavimo grupė turėjo pakeisti visą filmavimo grafiką, kad galėtų jį įterpti. Pirmą dieną labai jaudinomės, jis taip pat jaudinosi. Antrą dieną jis pradėjo linksmintis, o trečią jau teigė, jog „priklauso tai pačiai kino šeimai“. Pamatęs filmą džiaugėsi ir pažadėjo kitą kartą mums skirti 5 dienas.
– Kokia yra šokių reikšmė jūsų filmuose?
Dominique‘as: Mums patinka naudoti šokį kine, nes pradėjus filmą su daug pokštų ir daug juoko gali būti sunku išlaikyti tokį ritmą visą ilgametražį filmą, todėl mums patinka padaryti tam tikras pauzes, kurių metu žiūrovai gali tiesiog stebėti.
– Ar buvo sunku gauti leidimą filmuoti Eifelio bokšte?
Fiona: Leidimą gauti nesunku, tai tiesiog labai brangiai kainuoja. Mums pavyko gauti specialų leidimą vienai valandai. Filmuojant aplink buvo tūkstančiai žmonių, bet visi – už kadro.
